Socialinių mokslų daktaro, politologo Lauro Bielinio rekomenduota, pirkimo metu vieno didžiųjų miestų knygyno darbuotojos apibūdinta kaip lankytojus dominanti, Gedimino Navaičio parašyta knyga „Politikų psichologija“ visai neseniai pateko į mano rankas. Daugiau nei 200 puslapių knygoje derinama psichologo G. Navaičio Seimo narių konsultavimo patirtis, pavyzdžiai ir kitų tyrėjų išvados bei pastebėjimai.

Ne verstinis produktas, kuriame stropiai tęsiama (at)pažįstamų detalių linija žadina intrigą. Kaip rašo doc. dr. Gintaras Chomentauskas, ši knyga atskleidžia realią politikų gyvenimo pusę. Ir nors po tokio pristatymo jau galima įsivaizduoti knygoje aprašytus slapčiausius psichologo konsultuotų politikų minčių užkaborius, smalsuoliai turės nusivilti, mat G. Navaitis, laviruodamas tarp aštresnių intrigų iš realaus politinio gyvenimo ir mokslinio kritiškumo, į pirmosios pusę pernelyg nepersisvėrė.

Kodėl ši knyga galėtų rasti vietos skaitinių krūvoje?

• Ji praskleidžia politikos širmą iš užkulisių pusės;

Apžvelgus išrinktų į Seimą politikų prisistatymus paaiškėjo, kad šiek tiek daugiau nei pusė išrinktų į Seimą (73 atvejai) neminėjo savo asmenybės savybių, o pristatė politinę partiją bei jos programą.

• Ji padeda suvokti kai kuriuos politinius procesus;

Politikas veikia prieštaringų interesų lauke. Jis dažnai ir piktai kritikuojamas oponentų ir žiniasklaidos. Politikui už šiuos negatyvius išgyvenimus „atlyginama“ valdžia, visuomenės pripažinimu, savo reikšmingumo suvokimu.

• Ji neapkrauna sudėtinga informacija, tačiau pateikia gana daug žinių;

Nežymi dalis Seimo narių yra gimę tremtyje. Anot G. U. Soldatovos, tragiškoje priverstinio persikėlimo situacijoje negalima kalbėti apie „normalų“ reagavimą į nenormalias aplinkybes. Jos nuomone, tremtiniams, priverstiniams persikėlėliams būdingi psichomatiniai sutrikimai ir identiteto krizė.

• Ji parašyta psichologo, šiuo metu esančio ten pat ir su tais pačiais, apie kuriuos rašoma;

Taigi galiu teigti, jog buvau gana arti tyrimo dalyvių, o, anot J. Toma, kuo tyrėjas aktyviau ir artimiau bendrauja su tiriamaisiais, tuo geriau juos supranta. Tikėtina, kad šis artumas tiriamiesiems yra vienas iš tyrimo privalumų.

Priekaištas pavadinimui arba tiesiog pastaba: knygą skaityti galima ir nihilizmu politikai užsikrėtusiems, mat joje gausybė bendrosios psichologijos dalykų, kurie su politikais susiję ne daugiau nei su bet kurios kitos srities specialistais.

Ištraukos iš G. Navaičio knygos „Politikų psichologija“