Jei iki šiandienos Lietuvos kultūros istorija nesižavėjote, o kultūros istorijos knygos kėlė antipatiją, veikiausiai klausėtės prastų istorijos pamokų, o pažįstamų rate nesutikote nė vieno istoriko – intriganto! Kultūros istorija gali būti įdomi, lavinanti mąstymą ir jungianti kelias mokykloje dėstytas (bet jau primirštas) disciplinas į vieną pamoką – išsilavinimą.

Radviliškio rajone, Burbiškio kaime esantis Burbiškio dvaras – vieta, kur kultūros istorija nugulusi dvaro pastatų ansamblyje, parko peizažuose bei pritaikyta laikmečiui: dvaro teritorijoje užveistas tulpynas būrius lankytojų masina visą pavasarį ir vasarą, o jau dešimtmetį pavasariais rengiama tulpių šventė tapo tarptautine. Dvaro istorija gyva ir baksteli kiekvienam jos besikratančiam, tačiau pasmalsauti į dvarą užsukančiam.

Vietovės pavadinimas – Burbiškis – kilęs nuo XVII amžiuje dvarą valdžiusių Burbų. O jau nuo XIX amžiaus dvaras atiteko Baženskiams. Tėvas Ignotas Baženskis dvarą paliko savo sūnui Mykolui. Mykolas, studijavęs Rygoje, vėliau Leipcige, buvo romaniškos prigimties ir ypatingai mėgo Adomo Mickevičiaus poeziją. Grįžęs į Lietuvą, Mykolas įgyvendino savo svajonę – surado jauną kuklų, tačiau ypač talentingą skulptorių Kazimierą Ulianskį, kuris ir sukūrė poeto Adomo Mickevičiaus paminklą, šiandien puošiantį Burbiškio dvaro ansamblį.

Dvaro šeimininkas Mykolas tapo šio jaunojo skulptoriaus mecenatu. Kartu keliavo į Italiją, grožėjosi Europos miestais ir jų architektūra. Manoma, kad šios kelionės metu galėjo kilti patys įdomiausi jų – mecenato ir menininko – susitarimai. Vienas tokių – Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto paminklo statybos. Šiandien šis paminklas, stovintis Burbiškių dvaro parko centrinėje dalyje, yra pirmasis LDK Vytauto paminklas Lietuvoje.

Kadangi meniška ir romantiška prigimtis Mykolui buvo itin artima, dvaro šeimininkas ėmėsi dar vieno sumanymo – jis siekė aplink dvarą sukurti peizažinio tipo parką. 28 ha ploto teritoriją puoselėti padėjo ir paties žinios – Mykolas buvo baigęs agronomijos mokslus.

Prasidėjus pirmiesiems Lietuvos gyventojų trėmimams į Sibirą, Baženskių šeima pasitraukė į Lenkiją, o Burbiškio dvaras ir jame likusios vertybės karo metais buvo išgrobstytos.

1981 m. pradėti dvaro ir aplink jį esančio parko tvarkymo darbai. Dar po dešimties metų buvo įkurtas Daugyvenės kultūros istorijos muziejus – draustinis, o Burbiškio dvaras tapo vienu iš šio muziejaus skyrių. Išvalytas parkas, sutvarkyti jo takai ir alėjos atgimė naujam gyvenimui.

Po to, kai 1992 m. Mykolo sūnus, Adomas Baženskis, dvarą padovanojo Radviliškio savivaldybei su sąlyga, jog dvaro ansamblis bus naudojamas Lietuvos kultūros poreikiams, Burbiškio puošmena ėmė kilte kilti: restauruota centrinė dvaro dalis, ledainė, atkurtas guvernantės namas, o sutvarkytas ir prižiūrimas peizažinis parkas tapo tikru magnetu ne tik smalsuoliams iš aplinkinių rajonų, tačiau ir turistams, siekiantiems aplankyti žymiausias Lietuvos vietas.

Sovietmečiu kiaulide paverstos patalpos šiandien restauruotos ir to meto jų paskirtį mena tik kiaulės galvos imitacija virš durų. Kaip praneša ELTA, 2008 metais baigtam pirmajam renovacijos etapui ES struktūrinių fondų, savivaldybės biudžeto lėšų skirta daugiau nei 8 mln. litų. Antrajam – beveik 4 mln. litų.

Kadangi XX amžiaus pradžioje dvare buvo sukaupta daug meno vertybių, o Burbiškyje svečiavosi to meto žymūs asmenys – P. Vileišis, J. Basanavičius – po restauracijos darbų ano laikmečio dvasia gyva kiekviename dvaro ekspozicijos eksponate ir kiekvienoje dvaro kertelėje.

Pagrindinis Burbiškio dvaro akcentas – tulpynai ir kasmetinė antrą gegužės sekmadienį vykstanti tarptautinė tulpių šventė. Šventė svečiams leidžia pasimėgauti pusketvirto šimto tulpių rūšių žydėjimu.

Dabar žemė jau beužmieganti, todėl apie įspūdinguosius tulpynus byloja tik lysvės ir jose susmaigstytos lentelės, žyminčios kiekvienos rūšies „teritoriją“.

Susitiksime Burbiškio dvare gegužės mėnesį tarp tulpių?