Jūsų pasakyti žodžiai bus greitai užmiršti; balso tembras, kalbėjimo tonas atminty išliks kiek ilgiau; o neverbalinė komunikacija auditorijai į atmintį įsirėš giliausiai iš visų išvardintų dalykų. Tai atsakymas, kodėl kūno kalbos išmanymas šiandien yra toks reikšmingas.

Neverbalinės komunikacijos mokslas prasideda nuo savęs stebėjimo ir klaidų atpažinimo. Specialistai įvardija tokias pagrindines klaidas:

Nesišypsojimas. Nekikenkite, nekvatokite, nekrizenkite. Maloniam ir artimam ryšiui užmegzti pakaks malonios šypsenos. Ypač svarbu, kad nusišypsotumėte pasisveikindami. Tai kuria santykius.

Silpnas rankos paspaudimas. Nebijokite, nelūš nei jūsų, nei kolegos plaštaka, jei pasisveikinimas bus tvirtesnis. Nesate beformis pirmuonis – tegul ir plaštaka nebūna suglebusi, beformė.

Prastas akių kontaktas. Dėl akių kontakto efektyvumo daug diskutuojama, tačiau kai pateikiamos akis nudelbusio ir drąsiai į pašnekovą žvelgiančio asmens nuotraukos, pastarasis vertinamas palankiau.

Besaikis gestikuliavimas. Dalis žmonių gestikuliuoja per plačiai, per dažnai, neargumentuotai, kita dalis – gestikuliuoti bijo. Aukso viduriuko paieškos gali užsitęsti, mat suvaldyti tai, kas dažnai yra iškalbingiau už žodžius, - sudėtinga.

Sukiojimasis ir krapštymasis. Ar jaučiate, kad į nemalonų klausimą reaguojate judinimusi kėdėje, papuošalų krapštymu ir rankų grąžymu? Blogai. Dėmesys turi būti sutelktas į pokalbį, o ne į jo sukeliamų emocijų reiškimą.

Netaisyklinga laikysena. Stovėjimas kampe, susikūprinimas sėdint, nerangus vaikščiojimas, trepsėjimas kojomis – tai netaisyklingos kūno kalbos pavyzdžiai. Įsitaisykite kėdėje, atsistokite arba eikite taip, kad nesimatytų, jog jums nuobodu, esate pavargę arba pikti.

Veiksmų ir kalbų nederinimas. Kūno kalba turi patvirtinti arba sustiprinti žodžiais išreikštas mintis. Jokiu būdu kūno kalbos ir žodžių reikšmės negali kirstis. Tai sukelia nepasitikėjimą, nenuoširdumą ir pyktį.