2012 m. gegužės 18 d., Penktadienis

Bendravimas

Pozityvumas lemia sėkmę, pasitikėjimą, gražų gyvenimą ir ...ekonomiką

2010 m. lapkričio 12 d., Penktadienis
Pozityvus žmogus

„Žmonėms tereikia sumažinti apetitą materialiems dalykams, būti sąžiningiems ir atviriems. Nuo to prasideda pozityvumas gyvenime.“ Inga Garnytė - Sapranavičienė

Įsibėgėjus rudeniui, žiniasklaidoje padaugėjo žinučių apie žmones apėmusią depresiją, niūrias mintis, tamsiuoju metų laiku neprašytas, bet drąsiai į svečius ateinančias liūdesio dozes.

Kodėl dienomis, kai šviesos vis mažiau, o sniego ir švenčių džiaugsmų dar reikia luktelėti, liūdesiui neatspariausiems toks svarbus padrąsinantis žodis ir mintys apie pozityvumą, aiškinomės su optimizmu, šviesa ir teigiamu požiūriu nešinomis bei maloniai juo pasidalijusiomis Evelina Rimkute ir Inga Garnyte – Sapranavičiene, viešosios įstaigos, organizuojančios pozityvumo, sėkmės ir asmenybės tobulėjimo kursus mokiniams, „Kitas variantas“ atstovėmis.

Kaip manote, ar visuomenė teisingai vartoja sąvoką „pozityvumas“?

Inga: žmonės dažnai dangstosi terminu „pozityvas“. Pozityvas yra gyvenimo būdas, tačiau svaidymosi žodžiais ir prisidengimo jais kada kažkam tai yra patogu, taip pat yra. Jei mąstai pozityviai, tai reikia daryti iki galo – ir elgtis atitinkamai. Pozityvumas – tai vertybės: meilė, sąžiningumas, tolerancija, atsakomybė... Todėl galima spręsti, kad visuomenėje žodis „pozityvas“ nėra vartojamas teisingai.

Ar prie to prisideda žiniasklaida?

Inga: dalinai, taip. Žiniasklaida formuoja klaidingą požiūrį į toleranciją, pavyzdžiui, jei asmuo tolerantiškas, jis turi paminti visas savo vertybes.

Ar mes nepainiojame pozityvumo su naivumu bei nuolankumu?

Inga: kai bandoma manipuliuoti kitais, atsiranda naivumo ir nuolankumo. Tikrasis pozityvumas su tuo neturi nieko bendro.

Evelina: pozityvo gretinimas su naivumu – negatyvas. Žmogus, ieškantis neigiamų pozityvumo aspektų, jų ras visada. Visuomet yra lengva sukritikuoti kito mąstymą, ypač jei tai yra nepalenkiamas tikėjimas gerumu ir sąžiningumu.

Kokia pozityvumo nauda? Ką jis duoda žmogui ir visuomenei?

Evelina: įsipareigojimą gyventi pagal tai, koks tu esi iš tikrųjų. Ekonomiką, finansinį stabilumą dalinai lemia ir optimizmas bei pozityvumas. Kaip gali kilti ekonomika ir kiti finansiniai rodikliai, jei visi kalba tik apie tai, kaip blogai gyventi, kokia sudėtinga padėtis ir kokie blogi žmonės aplink. Žinoma, tai sudėtinga išmatuoti...

Inga: per tūkstančius metų žmonija progresavo tik pozityvių vertybių dėka.

Kaip galima ugdyti pozityvumą savyje?

Inga: pozityvumo sėkla turi būti ugdoma dar vaikui. Jeigu vaikas mato pozityvius tėvus, toks auga ir jis. Jeigu tėvai neįdiegė, yra galimybė paauglystėje prisijungti prie pozityvumą ugdančių organizacijų veiklos. Yra literatūros, yra pozityvių žmonių, tik reikia norėti rasti jų.

Ar sudėtinga išmokti pozityvumo, priklauso nuo to, kiek žmogus užsidėjęs baimės skafandrų. Kuo mažiau jų, tuo lengviau pozityvumui prieiti iki asmenybės. Žmonės su storais baimių skafandrais yra nusiteikę nesėkmėms, nelaimėms – iki tokių „prisikrapštyti“ sudėtingiau. Baimių skafandras nepriklauso nuo amžiaus.

Evelina: nieko lygioje vietoje neatsiranda. Turi būti poreikis augti, tobulėti ir domėtis savimi. Pirmiausia reikia norėti gyventi gerai ir gražiai su savimi pačiu bei aplinkiniais. Pozityvą ir laimę atrandi ieškodamas.

Pozityvumui ateiti į žmogaus mintis gali trukdyti įvairios negatyvios gyvenimo patirtys, todėl žmogus turi nuolatos siekti gero ir gražaus gyvenimo.

Pozityvumas įmanomas net sunkmečiu?

Inga: žinoma, kad įmanoma. Jei Dievas davė dantis, duos ir duonos. Žmonėms tereikia sumažinti apetitą materialiems dalykams, būti sąžiningiems ir atviriems. Nuo to prasideda pozityvumas gyvenime.

Evelina: apie sunkmetį nuomonę formuoja žiniasklaida, tačiau paanalizuokime: pinigai niekur nedingo, žmonės liko su rankomis, burnomis ir kojomis. Visuomet visko pabaiga būna graži ir gera, todėl gal geriau į dabartinę situaciją pažiūrėti kaip į progą persvarstyti karjeros ir gyvenimo pasirinkimą.

Inga: kita vertus, sunkumai skatina mąstyti, neužsisėdėti vienoje vietoje, veikti.

Ką pozityvus žmogus daro kitaip? Iš ko galima atpažinti pozityvų žmogų?

Inga: jis bet kurią situaciją stengiasi baigti geru žodžiu, o dar geriau – ir veiksmu. Labai lengva save patikrinti, ar esi tikrai pozityvus: prisimink savo mintis ir atsigręžk į darbus. Jei darbai sutampa su pozityviomis mintimis, viskas gerai.

Evelina: net ir gatvėje galima atskirti pozityvų žmogų. Jo akys švyti gerumu ir šiluma.

Kodėl žmones, ypač jaunimą, svarbu mokyti pozityvumo?

Inga: visuomenė jaunimą stato į tam tikrus rėmus: mokslai, studijos po mokyklos baigimo, ne bet kokios studijos, o tos, kurios gerai vertinamos visuomenėje arba šeimoje... Visuomenės spaudimas toks, kad jaunimas nebetenka teisės, pavyzdžiui, pakeliauti, kažką pažinti... Galimybė pasirinkti savo kelią - vienas iš pozityvaus mąstymo požymių. Tai tik vienas iš pavyzdžių, kodėl pozityvumo mokymasis yra toks svarbus ir naudingas.

Evelina: įsivaizduokime ištisą jaunimo kartą, kuri mąsto pozityviai, veikia pozityviai, studijuoja tai, kas jiems patinka. Tai ir yra jėga, galinti keisti ir auginti mūsų visuomenę bei kultūrą.

Kaip pozityvumo aspektu Lietuva atrodo Europos kontekste?

Inga: lietuviai daug keliauja, garsina Lietuvą, jie vertina ir garbina šią šalį – tai pozityvių žmonių elgsena. Štai krepšinis – antroji religija, parodanti, kokie pozityvūs ir vieningi galime būti.

Evelina: žiniasklaida Lietuvos padėtį pozityvumo klausimu nušviečia tikrai ne pozityvumo naudai. Provincijoje gali skaityti laikraštį, naršyti naujienų portaluose ir žinosi tik tai, kad brangsta dujos, elektra, bloga valdžia ir pasaulis blogas. Bet taip tikrai nėra. Kita vertus, ar daug žmonių skaitys tik geras naujienas?

Inga: vadinasi, geroms naujienoms pateikti taikoma prasta forma. Jeigu visas negatyvias naujienas iš žiniasklaidos išimsime, žmones ištiks šokas, tačiau žiniasklaidą švarinti nuo negatyvo galima po truputį.

Evelina: pozityvumas būtų ir neutralių žodžių parinkimas, ir „aštrinimo“ vengimas. Dabar žurnalistai parenka kuo radikalesnius žodžius...

Žurnalistai turi pasiteisinimą, kad gera žinia – bloga žinia, o gražių žinučių niekas neskaito...

Inga: jeigu būsi nusiteikęs, kad tavo tekstų niekas neskaitys, tai tikrai niekas neskaitys. Ką generuoja mintys, tą tu išspinduliuoji į aplinką. Jei galvosi, kad mažai kas skaitys, tai ir skaitys vos 10 žmonių.

Ar pozityvumas brangus? Kokia jo kaina?

Inga: neparduočiau už jokią sumą, tačiau nemokamai pasidalinti galiu.




Griežtai draudžiama informaciją kopijuoti, dauginti, platinti, republikuoti, panaudoti interneto svetainėse arba kitose informavimo priemonėse be raštiško VšĮ „Žurnalistika kitaip“ sutikimo. Jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.zurnalistika-kitaip.lt kaip šaltinį su aktyvia nuoroda. Visas leidinio turinys yra apsaugotas anti-plagijavimo sistema COPYSCAPE.
Žurnalistika kitaip
Komentarų skaičius: 8

Fredis*|2010-11-12 09:28

Šitas straipsnis parašytas specialiai z-analitikui ir traktoristei.
Šį interviu pasiskaitykite kiekvieną rytą ir gyvenimas taps Jums mielesniu.

Jonux|2010-11-12 09:56

Fredi, speji mano mintis... as tik pavadinima perskaiciau ir kilo lygiai ta pati mintis :DDD

traktoristė|2010-11-12 09:57

Nesi teisus Fredi*, žiūrėk, šitos mergaitės pačios pasakė,kad per krizę nedingo rankos ir burna. Yra toks dalykas kaip nedarbas, o vat burnai nevalgymo nepadarysi. Ale pašnekėt visi moka, aš labai mėgstu žmones, kurie moka save nuteikt gražiai ir teisingai.

Inga*|2010-11-12 10:29

Zinote as galvoju zmones yra su iskrypuse psichika, Jurate labai gerai cia parasei "Žurnalistai turi pasiteisinimą, kad gera žinia - bloga žinia, o gražių žinučių niekas neskaito...". Jeigu parasai ka nors pozityvaus niekam tai neidomu, visiems tik nesamones visokios rupi, nesvankybes. As pati dariau eksperimenta savo feistbuke. Idedi ka nors grazaus niekam tai neidomu, idedi kokia nesvankybe pilasi komentarai, milijonais. Visi degraduoja. Pasaulis yra iskripes, zmones turi iskreipta pasaulio suvokima traktuodami pseudo sventrascio pasaukima zudyti kaip gyvenimo filosofija.

ugnis|2010-11-12 10:38

Džiugu, kad yra mūsų Lietuvėlėje žmonių, kurie ne tik šneka, bet ir veikia ir savo pavyzdžiais moko jaunimą gyventi savo gyvenimą, o ne visuomenės primestą. Puikus interviu!

Girmantė|2010-11-12 12:07

Protingi žmonės bet nesuprantama, kodėl jie nepadaro pervesmo ir nepadaro, kad mūsų Lietuvėlėje būtų tikrai daugiau gerumo. Šnekam 20 metų po nepriklausomybės atgavimo ir dar nesijaučia kad kažkas keistųsi

Mykolas|2010-11-13 02:24

Pradzioje skaitant suerzino banalybes, norejau gincytis, bet autore pateike labai gera klausima: "Ką pozityvus žmogus daro kitaip? Iš ko galima atpažinti pozityvų žmogų?" Is Pasnekoviu teksto matyti, kad tai, kas kalbama, ismokta, o ne isgyventa. Biznis yra biznis. Net ir is vaiku.

Živilė|2010-11-15 14:51

Mykolai, o Jūs, kaip daug patyręs, kaip manote, iš ko galima atpažinti pozityvų žmogų? Ir, beje, prie ko čia biznis?
Palikti komentarą
  1. * - žvaigždute pažymėtus formos laukus užpildyti būtina!



A. Macijausko premija
Nmedia 2010

Naujausios temos

Populiariausios temos

Karštos diskusijos

Nauji komentarai

© 2009 - 2012 VšĮ „Žurnalistika kitaip“. Visos teisės saugomos. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką VšĮ „Žurnalistika kitaip“ sutikimą.