Įsibėgėjus rudeniui, žiniasklaidoje padaugėjo žinučių apie žmones apėmusią depresiją, niūrias mintis, tamsiuoju metų laiku neprašytas, bet drąsiai į svečius ateinančias liūdesio dozes.
Kodėl dienomis, kai šviesos vis mažiau, o sniego ir švenčių džiaugsmų dar reikia luktelėti, liūdesiui neatspariausiems toks svarbus padrąsinantis žodis ir mintys apie pozityvumą, aiškinomės su optimizmu, šviesa ir teigiamu požiūriu nešinomis bei maloniai juo pasidalijusiomis Evelina Rimkute ir Inga Garnyte – Sapranavičiene, viešosios įstaigos, organizuojančios pozityvumo, sėkmės ir asmenybės tobulėjimo kursus mokiniams, „Kitas variantas“ atstovėmis.
Kaip manote, ar visuomenė teisingai vartoja sąvoką „pozityvumas“?
Inga: žmonės dažnai dangstosi terminu „pozityvas“. Pozityvas yra gyvenimo būdas, tačiau svaidymosi žodžiais ir prisidengimo jais kada kažkam tai yra patogu, taip pat yra. Jei mąstai pozityviai, tai reikia daryti iki galo – ir elgtis atitinkamai. Pozityvumas – tai vertybės: meilė, sąžiningumas, tolerancija, atsakomybė... Todėl galima spręsti, kad visuomenėje žodis „pozityvas“ nėra vartojamas teisingai.
Ar prie to prisideda žiniasklaida?
Inga: dalinai, taip. Žiniasklaida formuoja klaidingą požiūrį į toleranciją, pavyzdžiui, jei asmuo tolerantiškas, jis turi paminti visas savo vertybes.
Ar mes nepainiojame pozityvumo su naivumu bei nuolankumu?
Inga: kai bandoma manipuliuoti kitais, atsiranda naivumo ir nuolankumo. Tikrasis pozityvumas su tuo neturi nieko bendro.
Evelina: pozityvo gretinimas su naivumu – negatyvas. Žmogus, ieškantis neigiamų pozityvumo aspektų, jų ras visada. Visuomet yra lengva sukritikuoti kito mąstymą, ypač jei tai yra nepalenkiamas tikėjimas gerumu ir sąžiningumu.
Kokia pozityvumo nauda? Ką jis duoda žmogui ir visuomenei?
Evelina: įsipareigojimą gyventi pagal tai, koks tu esi iš tikrųjų. Ekonomiką, finansinį stabilumą dalinai lemia ir optimizmas bei pozityvumas. Kaip gali kilti ekonomika ir kiti finansiniai rodikliai, jei visi kalba tik apie tai, kaip blogai gyventi, kokia sudėtinga padėtis ir kokie blogi žmonės aplink. Žinoma, tai sudėtinga išmatuoti...
Inga: per tūkstančius metų žmonija progresavo tik pozityvių vertybių dėka.
Kaip galima ugdyti pozityvumą savyje?
Inga: pozityvumo sėkla turi būti ugdoma dar vaikui. Jeigu vaikas mato pozityvius tėvus, toks auga ir jis. Jeigu tėvai neįdiegė, yra galimybė paauglystėje prisijungti prie pozityvumą ugdančių organizacijų veiklos. Yra literatūros, yra pozityvių žmonių, tik reikia norėti rasti jų.
Ar sudėtinga išmokti pozityvumo, priklauso nuo to, kiek žmogus užsidėjęs baimės skafandrų. Kuo mažiau jų, tuo lengviau pozityvumui prieiti iki asmenybės. Žmonės su storais baimių skafandrais yra nusiteikę nesėkmėms, nelaimėms – iki tokių „prisikrapštyti“ sudėtingiau. Baimių skafandras nepriklauso nuo amžiaus.
Evelina: nieko lygioje vietoje neatsiranda. Turi būti poreikis augti, tobulėti ir domėtis savimi. Pirmiausia reikia norėti gyventi gerai ir gražiai su savimi pačiu bei aplinkiniais. Pozityvą ir laimę atrandi ieškodamas.
Pozityvumui ateiti į žmogaus mintis gali trukdyti įvairios negatyvios gyvenimo patirtys, todėl žmogus turi nuolatos siekti gero ir gražaus gyvenimo.
Pozityvumas įmanomas net sunkmečiu?
Inga: žinoma, kad įmanoma. Jei Dievas davė dantis, duos ir duonos. Žmonėms tereikia sumažinti apetitą materialiems dalykams, būti sąžiningiems ir atviriems. Nuo to prasideda pozityvumas gyvenime.
Evelina: apie sunkmetį nuomonę formuoja žiniasklaida, tačiau paanalizuokime: pinigai niekur nedingo, žmonės liko su rankomis, burnomis ir kojomis. Visuomet visko pabaiga būna graži ir gera, todėl gal geriau į dabartinę situaciją pažiūrėti kaip į progą persvarstyti karjeros ir gyvenimo pasirinkimą.
Inga: kita vertus, sunkumai skatina mąstyti, neužsisėdėti vienoje vietoje, veikti.
Ką pozityvus žmogus daro kitaip? Iš ko galima atpažinti pozityvų žmogų?
Inga: jis bet kurią situaciją stengiasi baigti geru žodžiu, o dar geriau – ir veiksmu. Labai lengva save patikrinti, ar esi tikrai pozityvus: prisimink savo mintis ir atsigręžk į darbus. Jei darbai sutampa su pozityviomis mintimis, viskas gerai.
Evelina: net ir gatvėje galima atskirti pozityvų žmogų. Jo akys švyti gerumu ir šiluma.
Kodėl žmones, ypač jaunimą, svarbu mokyti pozityvumo?
Inga: visuomenė jaunimą stato į tam tikrus rėmus: mokslai, studijos po mokyklos baigimo, ne bet kokios studijos, o tos, kurios gerai vertinamos visuomenėje arba šeimoje... Visuomenės spaudimas toks, kad jaunimas nebetenka teisės, pavyzdžiui, pakeliauti, kažką pažinti... Galimybė pasirinkti savo kelią - vienas iš pozityvaus mąstymo požymių. Tai tik vienas iš pavyzdžių, kodėl pozityvumo mokymasis yra toks svarbus ir naudingas.
Evelina: įsivaizduokime ištisą jaunimo kartą, kuri mąsto pozityviai, veikia pozityviai, studijuoja tai, kas jiems patinka. Tai ir yra jėga, galinti keisti ir auginti mūsų visuomenę bei kultūrą.
Kaip pozityvumo aspektu Lietuva atrodo Europos kontekste?
Inga: lietuviai daug keliauja, garsina Lietuvą, jie vertina ir garbina šią šalį – tai pozityvių žmonių elgsena. Štai krepšinis – antroji religija, parodanti, kokie pozityvūs ir vieningi galime būti.
Evelina: žiniasklaida Lietuvos padėtį pozityvumo klausimu nušviečia tikrai ne pozityvumo naudai. Provincijoje gali skaityti laikraštį, naršyti naujienų portaluose ir žinosi tik tai, kad brangsta dujos, elektra, bloga valdžia ir pasaulis blogas. Bet taip tikrai nėra. Kita vertus, ar daug žmonių skaitys tik geras naujienas?
Inga: vadinasi, geroms naujienoms pateikti taikoma prasta forma. Jeigu visas negatyvias naujienas iš žiniasklaidos išimsime, žmones ištiks šokas, tačiau žiniasklaidą švarinti nuo negatyvo galima po truputį.
Evelina: pozityvumas būtų ir neutralių žodžių parinkimas, ir „aštrinimo“ vengimas. Dabar žurnalistai parenka kuo radikalesnius žodžius...
Žurnalistai turi pasiteisinimą, kad gera žinia – bloga žinia, o gražių žinučių niekas neskaito...
Inga: jeigu būsi nusiteikęs, kad tavo tekstų niekas neskaitys, tai tikrai niekas neskaitys. Ką generuoja mintys, tą tu išspinduliuoji į aplinką. Jei galvosi, kad mažai kas skaitys, tai ir skaitys vos 10 žmonių.
Ar pozityvumas brangus? Kokia jo kaina?
Inga: neparduočiau už jokią sumą, tačiau nemokamai pasidalinti galiu.










Fredis*|2010-11-12 09:28
Šį interviu pasiskaitykite kiekvieną rytą ir gyvenimas taps Jums mielesniu.
Nuoroda
Jonux|2010-11-12 09:56
Nuoroda
traktoristė|2010-11-12 09:57
Nuoroda
Inga*|2010-11-12 10:29
Nuoroda
ugnis|2010-11-12 10:38
Nuoroda
Girmantė|2010-11-12 12:07
Nuoroda
Mykolas|2010-11-13 02:24
Nuoroda
Živilė|2010-11-15 14:51
Nuoroda