Politologė Neringa Vaizbrodė vienoje savo publikacijų (žurnale „IQ“, 2011 05) teigia, kad „viešieji ryšiai pas mus ligi šiol suprantami kaip gaisrų gesinimas, o ne sudėtinė politikos (tiek vidaus, tiek užsienio) dalis“ ir tai aiškiai leidžia suvokti, kad jei politika turi žengti koja kojon su ryšių su visuomene specialistais, tai verslas su šios srities specialistais turėtų ne tik drauge žingsniuoti, kitą jų dalį užnugario stebėjimui palikti, bet trečiąjį šių būrį dar ir į žvalgybą siųsti.
Ne naujiena – inovatyvaus verslo atstovai ir sėkmingai gyvuojančių projektų vadovai būtent taip ir elgiasi. Deja, paskui šią tendenciją nespėjantieji dažniausiai turi skaičiuoti nuostolius vienokia ar kitokia išraiška. Ne veltui yra sakoma, kad seniau ryšių su visuomene atstovai patardavo „kaip pasakyti?“, šiek tiek vėliau – „ką pasakyti?“, o šiandien jų galvose turi suktis idėjos ir planai „ką daryti?“.
Gal tai apie jūsų verslą?
Rytas. Visuomenėje gerai žinomos verslo organizacijos biuras. Lauke prie įėjimo į pastatą stovi administratorė. Rūko. Vėsu ir panašu, kad jos nesušildo nei cigaretės dūmai, nei vasariška suknelė. Paklausus, ar čia įsikūrusi ieškoma organizacija, atsainiai mosteli ranka durų link ir atsikosėja.
Kol besižvalgant pakylama laiptais į penktą aukštą, administratorė liftu aplenkia. Ta pati vasariškos suknelės savininkė jau be cigaretės rankose pasitinka prie savo stalo. Tik iš rankinės ji taip ir nespėjusi išsitraukti mėtinio ledinuko. Apie numatytą susitikimą ji nieko negali pasakyti, o vadovo kelių sako nežinanti, todėl siūlo skambinti jam dar kartą ir bandyti tartis iš naujo.
Tokio sutikimo įvaizdis ir bus minėtos verslo organizacijos vizitinė kortelė lankytojo galvoje: cigaretės dūmo fone tirtanti ir pagelbėti neskubanti mergaičiukė. Beje, tai nutiko vos prieš kelias savaites.
Ryšiai su visuomene – vartotoją glostančios verslo rankos
Ryšiai su visuomene versle (ir ne tik) – ne reakcija į oponentų veiksmą ar konkurentų sprendimą. Ryšiai su visuomene – tai planinga, apgalvota ir sąmoninga veikla. Štai kodėl ši sritis apima ir persidengia su tiek daug kitų verslo niuansų – nuo paslaugios ir, neslėpkime, išvaizdžios administratorės siūlymo pasivaišinti arbata iki kompetentingo vadovo operatyvių sprendimų ir atitinkamo jo įvaizdžio viešumoje, galimo susieti su produkcijos kokybe arba vertybėmis.
Ryšių su visuomene veikla versle – vartotoją siekiančios ir jį net glostančios rankos. Be jokios ironijos! „Glostymas“ – tai visuomeninio intereso paisymas, kai verslas, norėdamas gauti, turi visuomenės atsiklausti ir jai atsilygindamas kažką duoti. Kadangi profesionalios ryšių su visuomene veiklos pagrindas ir vertybė – kurti bei gerinti žmonių santykius, tai naudinga tiek visuomenei, tiek verslui.
Ryšių su visuomene veikimo būdai versle (ir ne tik)
Patrick Jackson (Patrikas Jaksonas) išskiria 9 ryšių su visuomene specialistų veiksmus (ne tik) versle: žinomumas ir informacija, organizacinė motyvacija, problemų numatymas, galimybių nustatymas, krizių valdymas, vadovų informavimas, pokyčių vadyba, socialinė atsakomybė, įtaka viešajai politikai.
Kaip pats P. Jackson sako, tai indėlis į bet kurios organizacijos sėkmę.
Šiandien, kai verslas toli gražu negali būti „aklas“, tarsi jam reikėtų realizuoti vos kelias produkcijos partijas, o privalo pažinti ir suprasti savo klientą, kaip teigia ryšių su visuomene profesionalai, ši veikla – nėra reklama, tai derybų ir kompromisų su tikslinėmis auditorijomis procesas. Kuo greičiau verslas tai suvoks, o vartotojai supratimo ir atsakomybės iš verslo pareikalaus, tuo greičiau verslas nebebus priešiškas (kaip kad vis dar jaučiama tokia nuostata), o klientas nebus tik tas, kuri moka už prekę.
Savo nuomone apie ryšių su visuomene svarbą su „Žurnalistika kitaip“ skaitytojais rytoj dalinsis europarlamentaras Viktoras Uspaskich.
