Kasdienis naudojimasis elektroninio pašto ir internetinės paieškos sistemomis bei socialiniais tinklais neįrodo, kad vartotojas suvokia interneto reikšmę, funkcijas ar galimybes. Lygiai taip pat, kaip žmogaus nepažįstame pagal drabužius ar šukuoseną, pažintis su internetu gali gerokai užtrukti bei pasirodyti ne ką mažiau subtili nei aikštingo asmens perpratimas. Interneto reguliavimas, pasirinkimo laisvė ir jo ateitis – vieni iš kertinių pažinimo niuansų.

Interneto reguliavimas

Mintis apie interneto reguliavimą dažniausiai lydi asociacijos su Kinijoje valdančiosios partijos vykdoma cenzūra, kuri draudžia prieigas prie neva moraliai ar politiškai netinkamos informacijos. Akylesniems interneto aktualijų stebėtojams interneto reguliavimo tema išjudina mintis apie Jungtinėse Amerikos Valstijose veikiančią ne pelno organizaciją „Internet Corporation for Assigned Names and Numbers“ („ICANN“), reguliuojančią interneto adresus ir už tokią savo veiklą atsiskaitančią JAV vyriausybei.

Tačiau galima kalbėti ir apie kitonišką interneto reguliavimą, kuris pats savaime neišskiria nė vienos valstybės. Amerikietis knygos „Republic.com“ autorius Cass R. Sunstein rašo, jog „valdžia sukuria ir remia nuosavybės teises kibernetinėje erdvėje, internetas, ne mažiau įprasta materiali erdvė, lieka reguliuojamas valdžios“. Štai kodėl C. R. Sunstein kelia klausimą „koks reguliavimas turi būti“?

Žinoma, galima manyti, kad tiesioginis valdžios reguliavimas neegzistuoja, tačiau, kaip pastebi C. R. Sunstein, „tai bus semantika“. „Kai valdžia sukuria ir gina teises ir kai draudžia žmonėms daryti tai, ką jie nori, tai yra reguliavimas tiesiogine šio žodžio prasme“, yra rašęs jis.

Reguliavimo funkciją atlieka ir pačių interneto vartotojų kuriama (pateikiama, siūloma) informacija, su kuria siejamas „persvėrimo taško“ (tipping point) fenomenas. Šis fenomenas paaiškina, kodėl net visiškai klaidinga internete pateikta informacija gali patikėti milžiniškos grupės žmonių ar net ištisi regionai.

Manykime, kad grupelė žmonių internete paviešino informaciją apie pramanytą įvykį. Dalis lengvatikių šia informacija tikrai patikės ir ims patys apie tai komunikuoti. Patikliųjų gretos didės. Dėl didelio paskleistos informacijos šalininkų rato ja patikės net ir tie, kurie nėra labai patiklūs. Prisidėjus ne tokiems patikliems, informacijos galia tik dar labiau sustiprės ir jos patikimumas išaugs. Tokiu būdu pramanyta informacija taps patraukli ir patikima net tiems, kurių patiklumo ribos labai aukštos. Štai tokiu būdu pramanyta informacija gali sukelti sniego gniūžtės efektą: informacijos gavėjas, žinodamas, kad jo bendruomenėje kažkas šia informacija pasitiki, taip pat ja pasitikės. Taip vieni vartotojai yra reguliuojami kitų.

Pasirinkimo galimybė yra?

Kalbas apie pasirinkimo galimybę internete galima pradėti nuo senos pasakėčios apie lapę ir žalias vynuoges: lapė labai nori vynuogių, tačiau negali jų pasiekti, todėl save nuramina teigdama, jog vienaip ar kitaip jos – žalios. Pasakėčioje kuriama situacija gali būti labai tiksliai pritaikoma šiandieniniam interneto vartotojui, kuris priverstas rinktis tik iš to, iš ko jam yra leidžiama rinktis, arba pasirenka tą informaciją, kuri jam yra „netyčia“ pateikiama paieškų sistemose ar kitur.

Socialinių mokslų teorijos specialistas Jonas Elsteris taip pat grįžta prie pasakėčios apie žalias vynuoges ir lapę bei mano, jog „vynuogių nepasiekiamumo negalima pateisinti remiantis lapės pasirinkimu, nes vynuogių nepasiekiamumas geriausiai paaiškina lapės pasirinkimą“. Kitaip tariant, J. Elsteris mano, jog žmonės, „netekę galimybių, gali nenorėti dalykų, kurių neteko“.

C. R. Sunstein į pasirinkimo galimybę internete žvelgia per socialinę prizmę. Pasak jo, „tai, ką mes galvojame, ir tai, ko mes norime, priklauso nuo mūsų atliekamo socialinio vaidmens“. Vadinasi, tarsi natūralu, jog didelių poreikių neišsakančios socialinės grupės internete mano gaunančios neribotas pasirinkimo galimybes, nors kažin, ar iš tikrųjų taip yra.

Ateityje – Žaliųjų dėmesys

Bilo Gateso žodžiai apie tai, kad reikės tik pasakyti, kas jus domina, ir ekranas padės atrinkti mėgiamus vaizdus, jau pildosi: paieškų sistemos, pateikiančios informaciją vos tik prisilietus prie klaviatūros, muzikos, filmų, knygų, žaidimų industrija, pateikianti papildomų pasiūlymų išsirinkus vos vieną dainą ar vieną knygą ir net kiekvienas tekstas dažname naujienų portale turi susijusių temų, kurios bus primygtinai siūlomos pirmąjį tekstą perskaičiusiajam...

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentė Vilija Gudonienė yra sakiusi, kad ateis toks laikas, kuomet apie internetą galvosime kiek kitame lygmenyje, t. y. išmoksime atskirti, kokia informacija mūsų tinklalapiuose būtina, o kokią turėtume traktuoti kaip šiukšles. Pasak doc. V. Gudonienės, kiekvienas dokumentas, kiekvienas tekstas „užima vietą kabeliuose, serveriuose“, o šie eikvoja energiją ir išskiria kenksmingas medžiagas. Štai kodėl galima prognozuoti, kad Žaliųjų judėjimai laikui bėgant imsis aktyvios veiklos keldami interneto „užterštumo“ klausimą, o keičiant senus serverius ar diegiant naujus, vienas iš pagrindinių reikalavimų bus susijęs su jų galimybėmis taupyti energiją ir sumažinti CO₂ išmetimą.