Šiaurietiškasis ėjimas – vaikščiojimo su lazdomis būdas. Šios sporto šakos ištakos siekia prieš maždaug 15 metų rengtą suomių sporto disciplinos studentų disertaciją ir joje aprašytus vaikščiojimo su lazdomis tyrimo rezultatus. Po metų nuo studentų tyrimo vaikščiojimas su lazdomis buvo pavadintas šiaurietiškuoju ėjimu, o jo populiarumo banga apėmė ne tik Suomiją, bet ir visą Skandinaviją. Apkeliavusi Europą, šios sporto šakos manija atsirito į Lietuvą.

Apie šiaurietiškojo ėjimo naudą ir kitas subtilybes klausiame šios sporto šakos entuziasto, LEKI akademijos instruktoriaus Arūno Milkaus.

Šiaurietiškasis ėjimas - gana nauja sporto šaka Lietuvoje?

Tai labai jauna sporto šaka Lietuvoje, nors kai kurie entuziastai ja susidomėjo prieš 4 - 5 metus. Didesnio susidomėjimo sulaukta tik praėjusiais metais, kai rinkoje atsirado šiaurietiškajam ėjimui tinkamo inventoriaus, atitinkamą kvalifikaciją turinčių šiaurietiškojo ėjimo instruktorių.

Tikslų šiuo sportu užsiiminėjančiųjų skaičių pasakyti sunku, nes Lietuvoje nėra įkurta jokia šiaurietiškojo ėjimo mėgėjus vienijanti organizacija, tačiau susidomėjimas šiaurietiškuoju ėjimu sparčiai auga. Tai lemia žmonių rūpinimasis savo sveikata, galimybė pigiai sportuoti ištisus metus gryname ore.

Šiaurietiškam ėjimui pakanka specialių lazdų?

Taip, pakanka šiaurietiškojo ėjimo lazdų bei laisvalaikiui skirtų drabužių ir avalynės.

A. Milkaus archyvo nuotr.

Kodėl specialių lazdų negalima pakeisti lazdomis, rastomis miške?

Jei naudosite miške rastas lazdas, tuomet tiesiog vaikščiosite, žygiuosite, lazdos jums atliks daugiau papildomos atramos funkciją.

Jei norite mankštintis, treniruotis, būtina įsigyti šiaurietiškojo ėjimo lazdas. Žmonės dažnai užduoda klausimą, ar slidinėjimo lazdos tinka šiaurietiskajam ėjimui. Atsakymas yra ne, netinka, nes jos pritaikytos slidinėjimui. Juk krepšinis nežaidžiamas su tinklinio kamuoliu.

Įsigyjant lazdas, svarbu atkreipti dėmesį į dirželį, kuris pakankamai tvirtai turi užfiksuoti ranką prie lazdos. Jokiu būdu negalima įsigyti lazdų su dirželiu panašiu į slidinėjimo lazdų dirželį. Taip pat lazdos gali būti fiksuoto arba reguliuojamo ilgio. Pradedantiesiems geriau įsigyti reguliuojamas lazdas, nes ilgainiui, tobulėjant ėjimo technikai, jas galima pailginti.

Kuo specifinė šiaurietiškojo ėjimo technika?

Tai lyg ir paprastas ėjimas, tačiau žmogus rankose laiko lazdas. Lazdos yra tam, kad būtų įdarbinta viršutinė kūno dalis. Be lazdų žmogus eina, o jo rankos paprasčiausiai „kabo“, t. y., nedirba rankų, nugaros ir kiti raumenys.

Labai svarbu teisingai pasirinkti lazdas, jų ilgis turėtų būti lygus skaičiui, kai savo ūgį padauginame iš 0,66. Ėjimo metu labai svarbu platūs žingsniai bei dideli rankų mostai, nelenkiant rankų per alkūnes. Ėjimas „bet kaip“ yra neefektyvus, todėl patarčiau pramokti šiaurietiškojo ėjimo tecnikos.

Tradiciškai žmonės ieško žinių apie šiaurietiškąjį ėjimą internete, tačiau didžioji dalis informacijos internete yra klaidinanti, todėl geriau būtų tai daryti specialiose treniruotėse su šios sporto šakos instruktoriumi. Yra svarbu teisingai vaikščioti nuo pat pradžių.

A. Milkaus archyvo nuotr.

Kokia Lietuvos medikų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų nuomonė apie šiaurietiškąjį ėjimą?

Tradiciškai medikai pataria judėti. Tačiau daugeliui mūsų šalies medikų šiaurietiškasis ėjimas – vis dar naujiena.

Sporto visuomenė pakankamai palankiai priima šį judėjimą, bet svarbu akcentuoti, kad šiaurietiškasis ėjimas yra 100 % mėgėjiškas, visiems prieinamas sportas.

Galime pasidžiaugti, kad mūsų veikloje aktyviai dalyvauja Klaipėdos universiteto bei Lietuvos kūno kultūros akademijos (LKKA) dėstytojai, o tai reiškia, kad sukauptos žinios ir patirtis jau yra perduodama šiose mokymo įstaigose studijuojančiam jaunimui. Taip pat aktyviai bendradarbiaujame su keliais reabilitacijos centrais.

Šiaurietiškasis ėjimas yra alternatyva bėgimui?

Taip, tai puiki alternatyva bėgimui, ypatingai vyresnio amžiaus žmonėms, kurie dėl tam tikrų priežasčių negali bėgioti. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad, gerai žinant šiaurietiškojo ėjimo techniką, galima „įdarbinti“ daugiau raumenų nei bėgimo metu, todėl mėgstantiems aktyvų laisvalaikį reikėtų gerai pasvarstyti ar bėgti, ar tiesiog eiti šiaurietiškuoju ėjimu.

Ar galima imtis šios sporto šakos be konsultacijų su medikais?

Jei kyla abejonių dėl fizinės būklės, galima pasitarti ir su gydytoju. Bet kokiu atveju, šiaurietiškasis ėjimas yra šimtą kartų geriau nei drybsojimas prie televizoriaus ištisus vakarus!

Skeptikai pasakytų, kad šiaurietiškasis ėjimas - dar viena mada.

Jokiu būdu tai ne „mada“. Tiesiog pagaliau supratome, kad sveikiau maitintis, sportuoti, judėti yra būtinybė norint gyventi pilnavertį gyvenimą. Deja, tai darome gerokai pavėlavę nei kitos Europos šalys, tačiau geriau vėliau nei niekada!

Šiaurietiškojo ėjimo treniruotės / mokymai vyksta tik didžiuosiuose miestuose?

Didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje) šiaurietiškasis ėjimas yra labai lengvai pasiekiamas visiems norintiems, tačiau instruktoriai vyksta visur, kur yra kviečiami.

Prieš metus kartu su partneriais iš Vokietijos du kartus organizavome šiaurietiškojo ėjimo instruktorių mokymus, šiais metais mūsų planuose dar dveji mokymai. Taigi situacija tikrai nėra beviltiška, žmonių, išmanančių šiaurietiškojo ėjimo pradžiamokslį, geografija plečiasi!

Gal šiaurietiškasis ėjimas būtų naudingas bendrojo lavinimo mokyklų fizinio lavinimo pamokose?

Esu tikras, kad mokiniams tai būtų labai naudinga. Viskas priklauso nuo mokyklų vadovų, fizinio lavinimo mokytojų, nuo jų noro ir sugebėjimo įsisavinti naujoves. Praeis dar daug laiko, kol mokyklose išvysime moksleivius, kulniuojančius su lazdomis.

Tačiau yra ir gerų pavyzdžių: dar praėjusiais metais pradėjome bendradarbiauti su Arvydo Sabonio krepšinio centru. Jaunieji krepšininkai fizinio pasirengimo treniruotes salėje dažnai iškeičia į žingsniavimą miške su lazdomis. Paklauskite vaikų, ar jie norėtų bėgti krosą, ar tiesiog eiti su lazdomis. Atsakymas – eiti su lazdomis! Tai pavyzdys, kaip vaikai priima šią naujovę.

O kaip traumų rizika?

Neteko girdėti apie traumas užsiiminėjant šiaurietiškuoju ėjimu. Tai labai ramus, harmoningas užsiėmimas, skatinantis tik geras emocijas, todėl traumų tikimybė labai maža.