Vakar prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kurios numato prekybą alkoholiu iki 24 valandos, ir Akcizų įstatymo pataisas, kuriose numatomas siūlymas sumažinti akcizo mokestį alkoholiniams gėrimams. Vienas iš prezidentės argumentų buvo tas, jog ji nepritarianti atviram interesų grupių lobizmui.

Kadangi prekyba alkoholiniais gėrimais ir jų akcizas – pastarųjų savaičių aktualija, visuomenės dėmesys buvo sutelktas į prezidentės poziciją ir tolesnius įvykius, tačiau juk ne mažiau dėmesio vertas ir D. Grybauskaitės argumentas apie interesų grupių lobizmą. Ką mes apie tai žinome? Lobizmas – kas tai?

Lobistinė veikla – fizinio ar juridinio asmens atlygintini ar neatlygintini veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką, kad lobistinės veiklos užsakovo interesais būtų keičiami, papildomi ar pripažįstami netekusiais galios teisės aktai, priimami ar nepriimami nauji teisės aktai. Tokį lobizmo apibūdinimą pateikia Lietuvos Respublikos Lobistinės veiklos įstatymas.

Lobistinę veiklą reglamentuojantis įstatymas Lietuvoje priimtas tik 2000 m. (jo redakcija – 2003 m.), tačiau pasaulyje tai – anokia naujovė. Pirmą kartą terminas „lobizmas“ pavartotas JAV kongreso posėdžių protokoluose dar 1808 m., o 1946 m. JAV priimtas federalinis lobizmo reguliavimo įstatymas.

Kur ir kiek lobistų?

1996 m. JAV buvo registruota 21 000 lobistų, šiuo metu Didžiojoje Britanijoje yra maždaug 14 000 lobistų, kurie kartu su kitais ryšių su valdžia konsultantais uždirba apie 1,9 mlrd. svarų sterlingų per metus, o Europos Sąjungos širdyje, Briuselyje, lobistų ir jų organizacijų yra užregistruota maždaug 16 000. Lietuvoje lobistų skaičiai kuklesni – oficialiai registruoti 26 lobistai arba įmonės. Žinoma, nereikia manyti, kad visi užsiimantys lobistine veikla registruojasi...

Lietuvos lobistų veiklos pamatu vadinamos LR Konstitucijos straipsnių ištraukos dėl piliečių teisės skleisti informaciją ir idėjas bei teisės į peticijas, t. y. teisės reikalauti tam tikrų valdžios sprendimų. Teisės yra, jomis skubama pasinaudoti...

Klaidingi stereotipai apie lobistus

Turbūt dažniausiai terminas „lobistas“ Lietuvoje yra nesąmoningai siejamas su kažkieno interesus siekiančiais patenkinti valstybės politikais, tačiau Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos tinklalapyje apibrėžiama, jog valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo veiksmai kaip ir mokslininkų arba pedagogų veikla pagal LR Lobistinės veiklos įstatymą nėra lobizmas (išsamiau). Bent oficialiai...

Kitas įsigalėjęs stereotipas: jei lobizmas kažkam yra naudingas, tai tik verslo grupėms ir jų interesams. Tačiau tai nėra visiška tiesa. Pats primityviausias lobizmo pavyzdys gali būti visuomenės grupių (pensininkų, studentų ar kt.) piketai, kuriais jos išreiškia savo interesus ir siekia juos apginti. Vadinasi, lobistai - ne tik Seimo ir Vyriausybės koridorius dažnai minantys neva solidūs ir paslaptingi asmenys.

Dabar galime dar kartą prisiminti prezidentės Dalios Grybauskaitės išsakytą poziciją dėl alkoholinių gėrimų prekybos iki 24 valandos ir akcizo mokesčio mažinimo alkoholiniams gėrimams.