Tęsinys (pradžia - I dalis. Monika Daržinkevičiūtė: „Fortepijonas tapo man pačiu mieliausiu“)

Monika Daržinkevičiūtė – ryški muzikos padangės žvaigždutė.

Žvelgiate į nuotrauką ir purtote galvą, jog nepažįstate? Vadinasi, ne Monika per mažai dirba, o Jūsų muzikinės astronomijos žinios skurdokos.

Nuolat dalyvauji konkursuose. Koks jausmas užplūsta: azartas, pasitenkinimas, kad esi talentinga, jaudulys...?

Visuomet prieš konkursą yra ilgas pasiruošimas, repeticijos, įtampa, todėl po jo dažniausiai norisi tiesiog atsipūsti ir kibti į naujus darbus.

Kaip vertini šiandieninę lietuvišką muziką? Ir ar nemanai, kad Tu ir Tavo bendraamžiai menininkai nepelnytai užgožti pop scenos blizgučių?

Taip, situacija gana problemiška. Visi tai pastebi, visi apie tai šneka, tačiau niekas nesiima realių pokyčių.

Matyt, taip visuomet buvo ir bus: vieniems patinka pop kultūra, kitiems - rimtoji ir nepriversi žmonių per prievartą į koncertus eiti, jei jiems tai neįdomu, o varu nesudominsi.

Kaip Tavo pasirinkimą - paauglystę susieti su muzika - vertina šeima ir artimieji?

Iš pradžių ir palaikė, ir bandė išklausti, ar aš tikrai rimtai apsisprendžiau tokia veikla užsiimti, bet dabar, matyt, jau suprato, kad nieko čia nebepadarysi, taigi, pritaria mano pasirinkimui.

Ką Tau duoda muzika?

Per muziką galima visiškai kitaip pažvelgti į pasaulį, atsiriboti. Muzika turi milžinišką galią.

Kiek valandų per dieną skiri jai?

Mintys apie muziką retai mane išleidžia atostogų, tačiau fortepijonu groti stengiuosi tiek, kiek randu noro ir laiko. Dažniausiai apie 5 valandas.

Muzika – Tavo tikslas?

Muzika - požiūris į gyvenimą.

Kaip atrodo ideali Monikos diena?

Tądien Monika turi laisvę daryti tai, kas jai patinka.

Tokios dienos dažniausiai įvyksta ekspromtu - lyg improvizacija.