Kai prieš trejus metus iš Latvijos į Lietuvą atvyko Jelena Markūnė ir Vitalijs Markūns, savo lagaminuose šalia asmeninių daiktų jie glaudė ypatingą krovinį – daug degtukų. Ne, jie nebijojo, kad Lietuvoje nebus kuo ugnies susikurti. Ir jie nemanė, kad Lietuvoje negalima jų įsigyti. Jelenai ir Vitalijs degtukai – nuolatiniai palydovai, mat pora iš degtukų „stato“ svajonių namus, kuria svajonių pilis, o jų „degtukinėmis“ konstrukcijomis jau žavėjosi poros draugai visoje Europoje.

Latviai Lietuvoje

„Mes esame iš Latvijos. Aš – iš Daugpilio, Vitalijs – iš Rygos.“ Taip savo šeimą Jelena pristato taisyklinga lietuvių kalba. Moteris pasakoja, kad ją išmokti nebuvo sudėtinga, mat rusų ir latvių kalbų mokėjimas palengvina ir lietuvių kalbos įsisavinimą: „Jau ir prieš atvažiuodami šiek tiek mokėjome lietuviškai, bet atvažiavę išmokome galutinai.“ Į Lietuvą jauną šeimą atvijo ne tik darbo reikalai, bet ir mintys, jog tai savas kraštas: Vitalijs senelio – Antano Markūno (Antonio) – garsaus cirko artisto, gimtinė – Kaunas.

Tačiau degtukų istorija prasidėjo dar Latvijoje, dar tuomet, kai Jelena buvo vaikas...

Viskas prasidėjo nuo ...pilies

Pirmieji degtukai, panaudoti ne pagal paskirtį, Jelenos dėmesį patraukė dar vaikystėje. „Pamačiau pilį iš degtukų, kai man buvo gal penkeri, šešeri metai, ir visa tai sužavėjo.“ Moteris pasakoja, kad susižavėjimas buvęs toks didelis, jog ji troškusi kolekcionuoti spalvotus degtukus, tačiau kolekcija apsiribojo vos trimis egzemplioriais: „Turėjau tris: rudą, žalią ir dar kažkokį... Tuo mano kolekcija ir baigėsi...“

Nors kolekcijos kaupti nepavyko, konstrukcijų iš degtukų vaizdas akino ieškoti būdų, kaip pačiai sukonstruoti, kaip išmokti, tačiau bandymai buvo nesėkmingi – degtukai krito ir krito: „Taip dažniausiai nutinka su vaikiškomis veiklomis.“ Tačiau atkaklios pastangos visgi nebuvo bevaisės – jau septynerių metų Jelena mikliai konstravo namelius iš degtukų.

Vitalijs šypsosi sakydamas, kad šiuo menu jį „užkrėtė“ žmona Jelena, nes, nors instrukcijų, kaip statyti „degtukines“ konstrukcijas yra, žmonėms nė į galvą nešautų mintis patiems susigalvoti tokios veiklos, o štai kai pamatai procesą, kai palieti namą ar pilį iš degtukų, sunku susilaikyti nepabandžius pačiam įvaldyti „statybas“.

Matydama, kad šia veikla žavisi draugai ir pažįstami, pora nusprendė išleisti instrukcijų knygelę. Taip prieš trejus metus Latvijoje pasirodė knyga „Sukurk savo svajonę!” latvių, rusų, o praėjusią vasarą – ir lietuvių kalbomis. „Tuo metu knyga mums buvo svajonė ir ji išsipildė, tad lietuviškai knygai jau beveik metai, o latviškai ir rusiškai – treji.“ Juk nei Lietuvoje, nei Latvijoje pora sakosi nepažįstanti šio pomėgio mylėtojų, kurie būtų ne jų pačių mokiniai.

Kokybiški degtukai

„Viskas daroma be klijų. Visos konstrukcijos – be klijų.“, - rodos, sunkiai tikėtiną faktą įvardija Jelena. Vitalijs antrina, kad tam reikalingi kokybiški degtukai, mat svarbu vienodas ilgis, vienodas storis, netrupanti medinė dalis ir net spalva. „Labai sunku rasti kokybiškų degtukų savo forma, dydžiu, spalva. Iš kokybiškų degtukų suręstas namelis gali stovėti dvejus ir daugiau metų, žinoma, jo neturi veikti tiesioginiai saulės spinduliai, negali būti ir drėgmėje.“ O apie degtukų spalvas pora sakosi galinti papasakoti visą istoriją: dar ne taip seniai įvairių spalvų degtukai buvo retenybė, todėl jų tekdavo ieškoti net kavinėse, mat ten reklaminiai – spalvingi, tačiau dabar, kai kavinėse draudžiama rūkyti, šie „medžioklės plotai“ nevaisingi. Jelena šypsosi pasakodama, kad šiandien spalvotų degtukų trūkumo nejaučia, mat informacija apie tai, kad Rygoje esantis fabrikas gamina spalvotus degtukus, buvo teisinga: „Nuvažiavome, o ten mums davė didelį maišą spalvotų degtukų. Tai buvo laimė!“ Vėliau degtukų atsargas pora papildė dar kartą. „Štai tada mes buvome degtukų milijonieriai. Dar ir dabar jų turime, tačiau atsargos senka. Kai jos baigsis, teks ieškoti kito degtukų fabriko.“

„Degtukiniai“ nameliai

Vitalijs teigia, kad, mikliai konstruojant, namelį galima suręsti per 20 – 30 minučių ir jam sunaudojama apie 250 degtukų.  „Tikslesnis degtukų kiekis priklauso nuo langų, durų, kaminų skaičiaus. Pagrindinis elementas – kubas. O jam reikia maždaug 150 degtukų.“ Pasak Jelenos, toks užsiėmimas buvęs populiarus prieš 20 - 30 metų ligoninėse ir kitose įstaigose, tačiau anuomet degtukai buvę tik vienspalviai, rudi, o juos dar ir klijuodavo. „Dabar mes viską darome jau moderniau: degtukai spalvoti, nenaudojame nei klijų, nei jokių kitų priemonių.“

Kad pomėgis reikalauja kantrybės, niekas nesuabejotų, tačiau Vitalijs ir Jelena vienbalsiai tvirtina: „Kartais namelių „statyba“ veikia kaip atsipalaidavimas, nusiraminimas, poilsis ir net meditacija.“ Ne veltui pora pasakoja rengianti namelių „statybos“ seminarus mokyklose, besidominčiųjų susitikimus kavinėse ir vakarėlius degtukų tematika draugams.

Moterys žavisi, vyrai nori sudeginti

Žmonių reakcijos, pamačius „statybos“ procesą arba namelį, įvairios, tačiau abejingų reta. Jelena šypsosi išskirdama bene dažniausias reakcijas: „Moterys žavisi, vyrai nori sudeginti, o mums tai -  džiaugsmo išraiška. Šį pomėgį įsivaizduoti kaip verslą sunku, nes žmonės linkę išmokti patys „statyti“ tokius namelius, o ne pirkti produktą - vertinamas savas įdirbis. Aš šiuos namelius vadinu svajonių treniruokliais, nes, kad svajonės išsipildytų, irgi reikia turėti tikslą ir žingsnį po žingsnio matyti artėjimą link jo, o, jei kartais nepavyksta iš pirmo karto, reikia pradėti viską nuo pradžių.“

Paklausus, kokie tolimesni planai, kai jau pirštai mikliai sudėlioja degtukus pagal fantazijose matomus namelius, pora prapliuma juokais: „Statysime savo svajonių fabriką ir gaminsime kokybiškus degtukus.“

Miestas iš degtukų

Širdies konstrukcija

Laivo konstrukcija

Dailininko paletės konstrukcija