Vokiečių filosofas ir rašytojas F. Nyčė yra rašęs, kad menininkai nesigėdina didžios aistros. Rodos, tokia aistra nesvetima ir Linui Cicėnui, žmogui  savo tapybos darbais žavėjusiam Lietuvos ir užsienio meno mylėtojus, turinčiam savitą matymo bei mąstymo prizmę ir šįkart kviečiančiam per ją į pasaulį pasižiūrėti drauge.

Į pluoštą klausimų - kaip vertinate savo kūrinių parodas? ką jos duoda? ar parodos menininką moko? pristatymas menininku leidžia pasijausti įvertintu ar nuvertintu? kaip vertinate modernųjį meną? kokia  pozicija visuotinėje diskusijoje: menas turi šokiruoti ar maloniai nuteikti? kokią funkciją atlieka paties darbai? – Linas Cicėnas pažėrė minčių perliukų. Belieka pulti jų rinkti...

„ Pastarasis Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetis - deformuotų žmonių santykių išdava, kuriame – infekuoti, laisvės bacilų paveikti mano paveikslai užkariauja pačias netikėčiausias sienas. PASVIRUSIOS VARPINĖS PASTORIUS (nuotr. dešinėje) matote stilizuotą žmogų, rankoje laikantį BIBLIJĄ, antrame plane - pasvirusi varpinė, kairiame paveikslo kampe - teatrinė uždanga mus įveda į keistą realistinį vaizdą. Paveikslas nutapytas prieš 4 metus.

RECHERCHE LE POP/POPIEŽIAUS PAIEŠKA (nuotr. kairėje) – paveiksle, kuriame forma apibrėžia turinį, būtų kvaila ieškoti realizmo...  REGINA PACIS (nuotr. apačioje dešinėje) taip vadinama JUODOJI MADONA - paveikslas PACUI... Meno kūrinys. Keista ar ne, tačiau PETRAS I suprato, t.y. turėjo išsilavinimą ir meninį skonį, tuo laiku kažkur Amsterdamo gatvėje kažkokioje dirbtuvėje pas kažkokį Rembrantą... Mano drobės tapomos šiandien, jos atskleidžia dabartinį deformuotą žmogų. Apeliuoju į išsilavinusį, meninį skonį turintį žmogų. Gal mano darbai gali turėti ir kitokią funkciją nei, tarkim, japoniško „bonsai“ ar „puikiai pritaikyčiau prie Viduržemio jūros suręstai palapinei“...

Jūsų klausimuose aptinku daug nepasitikėjimo šiuolaikiniu menu ir savaime tai kilę iš to visuomeninio nusivylimo daigų... MENINIS SKONIS apibrėžia žmogų... Lietuvoje negalime kalbėti garsiai apie turtingą ir išsilavinusį žmogų. Dažniausiai tai deformuotos ekonomikos įstatymų dėka praturtėjęs žmogėnas, gyvenantis baisios architektūros pastate...

Turiu architektūros išsilavinimą, tiesiog natūralu laisvę surasti drobėje, teatre tik ne Lietuvos architektūroje... VISĄ KONSTITUCIJOS GATVĘ GALIMA BŪTŲ NUGRIAUTI ir paskelbti kaip avarinę, tačiau tai išdava to, ką turime... Menininko - revoliucionieriaus, reformatoriaus portretas tiksliausiai apibūdintų mane, tiesiog laikui reikia laiko, žmogui reikia žmogaus.

POPIEŽIAUS PAIEŠKA (nuotr. viršuje kairėje) ir besišlapinantis berniūkštis – kosmopolitizmas, kultūros žmogaus, nepripažįstančio sienos, klausymas. Paradoksalus postmodernistinis - TAUTOS JĖGA VIENYBĖJE. Gal būtų įdomiausia, kaip pastačiau CECILIJOS meno mokyklą, kurios mokinių veidas ir būtų tikroji LAISVĖ, tačiau teismai, baisus mer|d|o veidas.

ABRAMITŲ PARTIJA, kuriai priklausau, tikiu jos reformomis. MEILĖ - SVARBIAUSIAS HOMO KREDO. Visuomenė - tai paradoksalus gyvūnas, kuris, remdamasis įstatymo tiesa, nusiginkluoja prieš teisingumą.

Kad Lietuvos žmonių neslėgtų egzistencializmas, suprojektavau ATEITIES namą: tai nedidelių bendrijų natūralus formavimasis su geoterminio šildymo pakaitalu. HIC JACET PECATOR - senos slenksčio durys, pro kurias norėtų sugrįžti emigracijai atsiduodantys, ir aš niekam nenoriu statyti kojos ant krūtinės. LAISVĖS DIKTATŪRA - naujas teatrinis projektas-spektaklis, kuriam finansinę mizerinę donorystę taipogi kažkas turi patvirtinti.

ALEKSANDRAS SERGĖJEVIČIUS turėjo begalę  LE PROBLEME, MYLIU JO KŪRYBĄ IR KATINĄ MOKSLINČIŲ... Jis man tūkstantį kartų artimesnis, mielesnis, suprantamesnis už nacionalistinius stabus, todėl baisėjausi šia deformuota bėdų turgaus laisve, kuriai PUŠKINO parkelis GEDIMINO papėdėje - nesusipratimas. PATRANKOS ŠŪVIS ir visi paskęsta ROŽĖSE ir tik buvusio paminklo postamente BRIGITTE BORDO šokis su skėčiu.

ŠIUO MOMENTU sprendžiu 3-metrinės drobės tapybinę plastinę problemą. EDENO SODAS - kažkas bendro BOSCHO ir VILNIAUS architektūroje. Sintezuoju, nes BOSCHIŠKOS PIMPALO AUSYS mūsų klausosi už sienų. Įsijunkite ramiai televizorių, pageidautina LTV žinias, ir kaip žmogus, prie kurio lango kažkodėl nežydi gėlės, norėsite aplankyti vyno ar degtinės skyrių... (Vynas ar degtinė – išeitis?) Parašiau metaforiškai kaip žmogus, gyvenantis Lietuvoje, prie kurio lango dažniausiai nestovės „feraris“... Norėsite pabėgti nuo baisios realybės, gal pasiūlysite teatrą, nueiti į spektaklį,  dažniausiai afiša atgraso.

Kartais man atrodo, kad aš esu ODISĖJAS, išsigimėlių kiklopu saloje, o kartais esu Mėnulio palydovo vairuotojas, kartais jaučiuosi it keistame sode, tas pasviręs pastorius turėtu būti su hanibalo antsnukiu, o gal yra kitokia pusė: pavyzdžiui būti „vasiuku“ Vilniaus savivaldybės mero ar kito tarybos mešvabalio puse... Celovek bolse vsevo zavidued svobodi kotoroi on neznaju, pocemu nemozet zaemet (red.past.- žmogus labiausiai pavydi laisvės, kurios kažkodėl jis negali turėti)... Parašiau rusiškai, nes bandysiu gauti iš rusų bombą susprogdinti Vilniuje savivaldybės pastatą... Klausiate kodėl. Atsakau: nes mano vaikai ir šeima patiria žmogaus teisių pažeidimą, Vilniaus miesto savivaldybė skolinga, o ar atslinkęs sąjūdis nepanaikino mano sovietmečiu stovėtoje LIETSTAKLIŲ INSTITUTO JAUNO SPECIALISTO BUTO EILĖJE."