Jei seksualinės mažumos susilaukia spaudos dėmesio, susitikimų rezultatai dažniausiai būna su dramatizmo prieskoniais ir nuorodomis apie mažos socialinės grupės dideles problemas. Bet ar tikrai seksualinės mažumos pateikiamos neutraliuose kontekstuose? Ar tikrai žurnalistai geba į seksualines mažumas žvelgti be išankstinio nusistatymo ir be savo „tiesų“?

Lygių galimybių plėtros centro išleistame leidinyje „Lygybės retorika: žiniasklaida ir (ne)stereotipinė lyčių reprezentacija“ pateikiamas visas sąrašas patarimų rašantiems apie gėjus, lesbietes, biseksualius ir transseksualius asmenis (jis padeda propaguoti moterų ir vyrų lygybę). Keli punktai iš sąrašo:

• Atkreipkite dėmesį į kalbą ir ieškokite neutralių terminų. Yra daug reportažų, kuriuose kitokios (nei heteroseksualios) orientacijos žmonės aprašomi žeminančiais ir užgauliais žodžiais.

• Įsidėmėkite, kad transvestitai ir transseksualai nėra tas pats. Transvestitai – tai žmonės, kurie rengiasi tradiciškai priešingos lyties drabužiais. Transseksualai – tai žmonės, kurių kūno sandara neatitinka lytinės tapatybės jausmo; kitaip tariant, autonominę vyro sandarą turintis asmuo jaučiasi moterimi, o anatominę moters sandarą turintis asmuo jaučiasi vyru. Transseksualai gali norėti (bet gali ir nepageidauti), kad būtų atlikta brangi ir rizikinga lyties pakeitimo operacija.

• Daugelis žmonių ypač neigiamai nusiteikę seksualinių mažumų atžvilgiu. Kai kurie ekspertai, politikai ir dvasininkai, kalbėdami apie kitokios seksualinės orientacijos žmones, vartoja agresyvius, įžeidžiančius žodžius. Tačiau žurnalistui (-ei) nėra būtina cituoti užgaulių ir žeminančių pasisakymų. Jei nėra kitos galimybės, perfrazuokite jų žodžius. Tačiau jeigu vis dėlto nusprendžiate cituoti tiesiogiai, paminėkite, jog patys seksualinių mažumų atstovai mano, kad tokia kalba yra žeidžianti ir kurstanti priešiškumą.

• Kritiškai vertinkite nuomonę tų ekspertų, kurie įrodinėja, jog seksualinių mažumų atstovai verbuoja vaikus, sąmoningai platina ŽIV ar kaip nors kitaip kenkia visuomenei. Jei jums kas nors sako, pavyzdžiui, kad 50% gėjų tvirkina jaunus berniukus, paklauskite, kur konkrečiai tokią statistiką galima rasti. Labai da-nai ekspertais save vadinantys žmonės tokio pobūdžio dezinformaciją arba iškreiptą informaciją naudoja tam, kad nuteiktų visuomenę prieš seksualinių mažumų atstovus.

Leidinyje patarimų sąrašas ilgesnis, tačiau verta pamąstyti bent apie šią jų dalį ir pasiklausyti minčių apie viešąjį homoseksualumą: homofobišką ir įžeidų kalbėjimą Lietuvos žiniasklaidoje.