Žurnalistai, atremdami klausimus apie jų akiplėšiškus įsibrovimus į žinomų asmenų gyvenimą, skuba išsakyti stebuklingąjį argumentą – visuomenė turi teisę į informaciją apie viešo asmens gyvenimą. Šiuo argumentu savo nuomones pagrįsti išmoko ir visuomenė. Per anksti, mat pirmiausia dera suvokti, kas iš tikrųjų yra viešas asmuo.

Anot Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto direktoriaus prof. Žyginto Pečiulio, daugelis žmonių ir dalis žiniasklaidos atstovų įsivaizduoja, kad viešas asmuo yra tas, apie kurį daug kalbama, kuris dažnai rodomas įvairiose žiniasklaidos priemonėse. „Iš tiesų, viešo asmens sąvoka yra siauresnė ir suprantama kaip žmogaus, kuris gali lemti tam tikrus sprendimus, yra renkamas ar skiriamas. Pirmas žodis, kuris ateina į galvą – politikas“, – sako Ž. Pečiulis.

„Viešas asmuo yra visuomenės gyvenime aktyviai dalyvaujantis ir vienos siauros grupės (profesinės ar intereso) ribas pranokstančią įtaką turintis asmuo, gaunantis visuomenės pasitikėjimo ir atstovavimo viešajam interesui įgaliojimą įvairiais pavidalais – per politinį mandatą, galių delegavimą, platų socialinį pripažinimą ir pasitikėjimą, populiarumą ir moralinį autoritetą, – antrina L. Donskis. – Žinoma, kai kurių žmonių žinomumas ir populiarumas gali gerokai pranokti jų sąmoningą įsipareigojimą savo visuomenei. Pavyzdžiui, galima būti vieša figūra, bet tai anaiptol nereiškia autoriteto turėjimą ir pagarbą. Yra žmonių, meistriškai sugebančių savo asmenybę ir privačius interesus paversti viešo domėjimosi dalykais.“

universitetozurnalistas.lt