Socialinė žiniasklaida vis tankiau apraizgo Lietuvą: pavienius asmenis, bendruomenes, organizacijas, atveria kelius į tarptautinio komunikavimo erdves, o taip pat demonstruoja save verslui. Nors kitose šalyse pasidavęs socialinės žiniasklaidos gundymams verslas nesigaili (skaičiuoja didesnius pelnus, naudojasi proga kurti įvaizdį ar gerinti reputaciją), Lietuvoje verslas nuo šių gundymų laikosi per saugų atstumą. Kaltas lietuviškas santūrumas ar modernios komunikacijos socialiniuose tinkluose neišmanymas?

Balys Narbutas straipsnyje „Lietuvos verslui socialinė žiniasklaida – vis dar „terra incognita“?“ dalijasi mintimis, kodėl verslas Lietuvoje itin atsargiai žvelgia į socialinės žiniasklaidos platformą ir tik maža dalis įmonių ryžtasi pasiduoti jos gundymams.

Pasaulyje šiandien vis daugiau kalbama, kad įmonės turi iš naujo išmokti bendrauti su visuomene. Ne tik pačios kalbėti, bet ir išgirsti bei įsiklausyti, kurti ir puoselėti dialogą. Žinoma, įmonės dydis, veiklos pobūdis, santykis su publikomis (ar jų specifika) apibrėžia ir komunikacijos būtinumo ar aktyvumo socialinėje žiniasklaidoje lygį – teigti, kad aktyvi komunikacija šioje žiniasklaidoje yra privaloma visiems ir be išimties nebūtų teisinga. Tačiau reikia tikėtis, kad gyvenimo „įskaitintame bendrabūvyje“ privalumus bei galimybes artimiausiu metu adekvačiai įvertins bei pripažins vis daugiau mūsų šalies įmonių.

Balys Narbutas

vrp.lt