Žurnalistė Lina Valantiejūtė svarsto galimybę žiniasklaidoje pateikiamą turinį ženklinti specialiais ženkliukais, įspėjančiais apie turinio sukūrimo aplinkybes, kurie padėtų orientuotis žiniasklaidos „virtuvę“ ne itin gerai išmanančiam individui. Taip dar kartą keliamas klausimas, kaip svarbu į žiniasklaidoje pateikiamą turinį žiūrėti ypač kritiškai.

Pavyzdžiui, skaitydami tekstą, kuriame pateikiama statistika arba apklausų duomenys, visada turite įtarti, kad dalį tokių apklausų klientų užsakymu atlieka viešųjų ryšių kompanijos, o leidiniai tiesiog perspausdina pateikiamus rezultatus.

Manydami, kad skaitote žurnalistų surinktą ir patikrintą informaciją, turite teisę žinoti, jog tai - tiesiog kurios nors įstaigos išplatinto spaudos pranešimo kopija.

Jei žurnalistas rengdamas tekstą naudojosi visiems prieinama, tačiau nebūtinai patikrinta informacija iš Wikipedia, jums taip pat verta tai žinoti.

O jei jums atrodo, kad žinutę, kurią ką tik perskaitėte, kitu pavadinimu jau kažkur buvote skaitęs anksčiau – tai visai realu.

Ir jei skaitote interviu su kokiu nors svarbiu ir įtakingu asmeniu, neseniai įsivėlusiu į, pavyzdžiui, skandalingą istoriją, apie kurią tekste net neužsimenama, turite teisę žinoti, kodėl taip yra.

Aštriame tekste, kuris nepriskiriamas nuomonių ir komentarų skilčiai, randate daug žodelių: „Kai kurie žmonės sako, kad“, „Manoma“, „Sakoma“ ir pan.? Žinokite, kad taip autorius greičiausiai bando užmaskuoti savo nuomonę.

Lina Valantiejūtė
bernardinai.lt