Gyvenimo kūrimas su akmens amžiaus kirvukais rankose. Gyvenimas tarp geležinių įrankių. Bendravimas su atvykėliais iš tolėliau. Mokslo pažanga. Vis laisvėjantis žmogaus judėjimas. Didėjantys atstumai ir vis trumpėjantis jų įveikimo laikas. Fabrikai ir dominuojantis rankų darbas jose Mašinos, išstumiančios rankų darbą. Kompiuteriai ir komunikacija.

Kompiuteriai, komunikacija ir jų funkcija paveldo atžvilgiu. Kokių galimybių paveldo gaivinimui, saugojimui ir vertės suvokimui turi komunikacija?

Apie tai VU Komunikacijos fakulteto strateginės raidos prodekano Rimvydo Laužiko straipsnis „Paveldo komunikacija ir tinklaveikos visuomenė“.

Šiuolaikinė mokslo komunikacija yra daugiau nei informacijos perdavimas. Tai kryptingas realiame gyvenime veikiančios ir asmeniui svarbios pasaulėžiūros ugdymas. O mokslo komunikaciją vykdantis pranešėjas atlieka ypatingą misiją, ugdydamas geresnę visuomenę. Kiekvieną kartą komunikuodamas jis privalo matyti savo potencialią auditoriją ir numatyti galimą poveikį. Žinoma, vienam mokslininkui toks uždavinys gali būti per sunkus. Todėl šiuolaikinėje visuomenėje yra daug paveldo komunikacijos priemonių – muziejai, televizija, kinas, kompiuteriniai žaidimai, animacija… Tačiau iššūkis ir atsakomybė – geresnės visuomenės ugdymas, pozityvus, teigiamas požiūris į praeitį bei mus supantį pasaulį ir tokio požiūrio perdavimas kitiems – lieka, nes neteisingi pranešimai grįžta su kaupu. Paveldo naikinimas primena pokalbius apie etiką su paaugliais – kiekvienas jų žino ir gali pasakyti, kad prasivardžiuoti, muštis ir t. t. yra negražu, bet išėję pro duris elgiasi būtent taip. Čia susiduria žinojimas ir tikras elgesys. Žinojimas nėra jų vidinė savastis. Toks ir daugelio mūsų santykis su paveldu – žinome, kad tai vertinga, bet niokojame toliau. Arba emigracija – nesididžiuojame savo kraštu, negerbiame jo, todėl keliaujame ten, kur sviesto storiau ant riekės užtepta...

Rimvydas Laužikas

bernardinai.lt