Apie žiniasklaidą nekalbėti nemadinga. Retro - madingiausia. Pabūkime madingi ir paskaitykime prieš pusantrų metų publikuotą Jono Ignatavičiaus komentarą „Kaip žiniasklaida iš informuotojos tampa formuotoja“.
Visuomenėje kyla vis daugiau nepasitenkinimą išreiškiančių balsų: kai kurie iš jų tik deklaratyvūs, tačiau kiti – tvirti ir nuoseklūs. O tai, kad žiniasklaida dar nėra pagrindinė šalies valdžia puikiai iliustruoja faktas, jog pasitikėjimo reitingai turi tendenciją nenumaldomai leistis žemyn. Belieka viltis, kad šie maži šviesos spindulėliai sugebės sukurti pakankamai svarią opoziciją, galinčią atsverti tą „vieną, neklystančiai teisingą“ nuomonę.
Jonas Ignatavičius









*Tata|2010-11-20 10:33
Nuoroda
z-analitikas|2010-11-20 16:17
Pelno ir valdžios troškimas yra žiniasklaidos liga, kuri pamina visų vertybių suvokimą. Deja, be finansų šiame pasaulyje nieko nepadarysi, kad ir kokie kilnūs tavo tikslai būtų, viskas remiasi į finansus. Nori išgyventi, turi paklusti gyvuliško pasaulio taisyklėms. Išgyvena stipriausieji.
Lietuvoje LRT likęs paskutinis bastionas, nepaliestas kapitalistinių buržujų. Bet, deja, valdžia nėra suinteresuota į investicijas, kurios neduoda grąžos, matyt, ir draskoma LRT įvairiausių skandalų.
Geras pavyzdis būtų perėjimas prie BBC pavyzdžio. Žiniasklaida yra finansuojama iš pačių Lietuvos piliečių kišenės, įvedant žiniasklaidos mokestį. Pinigai būtų paskirstyti ne komerciniams žiniasklaidos atstovams, o siekiantiems vertybių puoselėjimo. Panašiai kaip dabar daro Spaudos rėmimo fondas. Bet kur tu, mūsų Lietuvos runkeliai tokį bruzdesį pakeltų dėl naujo žiniasklaidos mokesčio, tai taip ir žiūrėk, kad langai vėl Seime nebarškėtų.
Nuoroda
Inga*|2010-11-20 20:49
Nuoroda