Per paskutinį mėnesį ne kartą teko susidurti su tvirta nuomone, esą jauno žmogaus kalbos apie jo žmogiškąsias vertybes bei jomis grįstas veiklas – nieko vertos. Dar daugiau, brandaus amžiaus išsilavinę oponentai tvirtino neva vertybėmis gyvenimo kelią grįsti gali tik kelintą dešimtį bebaigiantys, o iš jaunesnių tai girdėti - juokinga. Štai kodėl naujus metus ir darbus noriu pradėti užduodama sau bei skaitytojams klausimą. Keliasdešimto gimtadienio muzikiniu fonu turi tapti varpelio skambėjimas, žadinantis žmogaus vertybes?
Beieškodama atsakymo savarankiškai ir besvarstydama, ar prašyti jūsų pagalbos, prisirašiau pluoštą padrikų minčių. Dalinuosi jomis – gal padės visiems kartu rasti atsakymą.
***
Aš oponentus pateisinu, nes:
- skiriasi diskusijoje pasisakiusiųjų amžius, „augimo“ laikmetis, požiūriai, suvokimas, tikslai ir aplinka;
- jaunimo amoralumas tampa populiariosios kultūros ašimi;
- jie pavargę nuo noro įteigti moralės dogmas;
- jaunimo kalbos apie vertybes gali kelti pataikavimo aliuzijų;
- jie netiki tuo, kuo dažnai patys negali pasigirti;
- jie išmano gyvenimo taisykles, kuriose vertybės atlieka mažiausią vaidmenį, todėl atmestinai reaguoja į bet kokias kalbas apie moralę jauno asmens veiksmuose.
Aš oponentų mintims nepritariu, nes:
- būtent brandus asmuo turėtų skiepyti vertybes;
- kokiais tikslais vaikui aiškinama apie tiesos kalbėjimą, draugystės svarbą ir gėrį, jei jaunuoliui elementarios žmogiškosios vertybės nebetenka prasmės?
- jų kalbos reiškia prisipažinimą, kad nė vienas žmogaus poelgis nėra ir negali būti pagrįstas žmogiškumu. Tuomet aš noriu išgirsti arba perskaityti tą žodį, kuo brandūs ir solidūs grindžia kiekvieną savo poelgį. Bus drąsių?
- kas dar, jei ne vyresnieji gali būti žmogiškųjų vertybių puoselėtojai?
- jauno asmens – su vertybėmis ar be jų – gerbimas bei skatinimas turi būti kone pagrindinė brandžiųjų „funkcija“;
- nereikia bijoti jauno apie vertybes kalbančio ir jomis savo veiklas grindžiančio jaunimo. Jis gali būti ypač įdomus pašnekovas ir partneris.
Ir dar... Ar brandžių asmenų pasisakymas prieš jaunimo žmogiškąsias vertybes reiškia, kad jie atleidžia jaunimą nuo moralinės atsakomybės? Juk ne, tiesa?










kriukis|2011-01-03 11:21
Atitinku visus oponento kriterijus ir svarstau lygiai taip pat, kaip panelės oponentai. Vertybes palikite senjorams, patys, vaikai, mėgaukitės laisve ir teise klysti. Vertybės yra kaip jaučiui jungas, vieną kartą uždėtas, jis negali būti nuimtas. Morale paremti gyvenimą reikia patirties, kuri užgyvenama per dešimtis metų.
Žiūrint nuo pačių seniausių laikų jaunas žmogus buvo atleistas nuo moralės prievolės, tėvai ir seneliai ją teturėjo, o kam vaikams gananat karves daug vertybių turėti.
Nuoroda
Jonux|2011-01-03 16:02
Bet yra tiesiog kai kurie dalykai, kuriu as neikisciau nei i jokius remus (t.y. nepavadinciau "morale", "poziuriu", "isistikinimu" ir t.t.)...
Tiesiog tai yra dalykai, kurie bet kokiai kartai (kad ir kokia ji maistinga butu... nezinau Kriuki kokios kartos atsovas esi, bet m,ano karta buvo ganetinai "pasiutus"...) yra tiesiog kazkokios vertybes. Deja 90-ies gimusiu kartoje tos vertybes yra labai labai .. liudinancios...
Nuoroda
Alfredas|2011-01-03 16:08
Nuoroda
Jonux|2011-01-03 17:00
Nuoroda
Našlė juodoji|2011-01-03 17:13
Nuoroda
Jonux|2011-01-03 17:25
Nuoroda
51.8|2011-01-03 18:32
Atleidinėjimo stiliukas maždaug toks (atleidinėjo grupę žmonių, dirbančių prie projekto): žmonės protingi, ne statybiorai, savo teises išmano, pareikalavo kompensacijų, o dyrikas atšovė "Jūs ką, problemų sau ir savo šeimoms norite?" Visi pasirašė, kad išeina savo noru. :D
Chi.
Linksma čia, Lietuvoje, gyventi. Turim pripažinti, kad 90 metų jaunimas užaugo ir tapo verslovais. Chi.
Nuoroda