Iš pirmo žvilgsnio šiųmetinė Vilniaus knygų mugė tapo didelių gėrių pranaše: krizės pabaigos, nes buvo prekeivių, suskubusių įvertinti didesnę lankytojų perkamąją galią ir cirkuliuojančias stambesnes kupiūras; išsilavinimo, nes knygos perkamos ne dėl gražių, prie namų interjero derančių viršelių; ir bent laikino emigrantų grįžimo, nes kur kitur, jei ne Lietuvoje, jie gali parduoti savo raštus apie emigrantų duoną.

Tačiau po viltingą aurą spinduliuojančią knygų mugę pasivaikščiojus šiek tiek ilgėliau, nebuvo galima nepastebėti ir žemiškų, mažiau viltingų niuansų.

„O b..., kiek čia knygų! Nu na....!”, aikčiojo vorele iš mokyklinio autobuso atėjusios kompanijos moteriškoji dalis. Galėjau to neišgirsti, bet išgirdusi bandau išvesti matematinę formulę, pagal kurią būtų galima apskaičiuoti, kokią dalį mugės lankytojų galėjo sudaryti tokie svečiai. Kol formulės nepritaikiau, manykime, kad labai mažą, o jei ir didesnę, svarbiausia – tikros emocijos!

Kitą nemalonią staigmeną pateikė kai kurios neaiškios nuolaidų sistemos. Štai „Verslo žinių“ stende gulėjusi knyga „Naujosios rinkodaros ir viešųjų ryšių taisyklės“ buvo pristatoma kaip 81 Lt kainavusi, tačiau specialiai mugės lankytojams parduodama perpus pigiau – už 41 Lt. Puiki nuolaida! Tačiau faktas vienas: prieš metus tokią pačią knygynuose buvo galima įsigyti maždaug už 50 Lt, o po knygų mugės aplankius prekybos centre „Akropolis“ įsikūrusį „Baltų lankų“ knygyną šią knygą buvo galima įsigyti už 59 Lt. Šiuo metu internetinėse parduotuvėse šio leidinio kaina svyruoja nuo 37 Lt iki vidutinės kainos – 92 Lt – kai kuriuose knygynuose.

Kainų džiunglės. Nepaisant jų, savo geranoriškumu nustebino „Verslo žinių“ stendą pristatinėjusi moteris: ieškomą, tačiau jau nebeparduodamą knygą, ji siūlė paskolinti iš asmeninės bibliotekos. Už pasiūlymą – ačiū.

Ryškus, pasitikėjimu, žiniomis ir teigiamomis emocijomis spinduliuojantis mėnraščio, o dabar jau ir internetinės svetainės, „IQ“ prisistatymas. Neužklydę iki šio stendo parodų centro viduje, negalėjo nepastebėti kompanijos būstinės lauke. Šioje tylioje zonoje lankytojai buvo kviečiami atlikti IQ testą ir laimėti žurnalo prenumeratą. Ant kiekvieno „IQ“ stenduose buvusio asmens ar daikto galima klijuoti lipnius lapelius su įvertinimais – solidu, informatyvu, modernu, elegantiška, prabangu... Bet vienas daiktas liktų be lapelio ir be teigiamo įvertinimo. Gražios tai gražios tos raudonos šalia „IQ“ stendų besidarbavusiųjų „maikutės“, bet jos ir lieka tik „maikutės“ šalia solidumo, modernumo, informatyvumo ir elegancijos.

Ir grįžtant prie gėrio pranašės... Jei žmones vienija aistra knygai, su mumis viskas daug geriau nei skeptikai yra linkę manyti.