„Žurnalistika kitaip“ komanda ir Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS) skelbia konkursą „Redaktorius valandai“. Vos vienai valandai įsivaizduokite save didžiausią auditoriją turinčios žiniasklaidos priemonės vadovu (-e), sugalvokite 2 – 3 esminius draudimus žurnalistų komandai, užtikrinsiančius leidinio kokybę bei populiarumą, ir išdėstykite juos! Išradingumą su Lietuvos žiniasklaidos realijomis geriausiai suderinęs valandos redaktorius laimės specialų LŽS įsteigtą prizą.
Valandos redaktoriai savo draudimus turi „prikalti“ komentarų sienoje, patys balsuoti už kolegų sprendimus ir raginti kitus daryti tą patį.
Originaliausius, realiausius ir taikliausius draudimus šiandieniniams žiniasklaidos atstovams sukūrusius rinks ne tik patys dalyviai ar skaitytojai, bet ir „Žurnalistika kitaip“ komanda bei LŽS atstovai. Konkursas tęsis iki kovo 20 dienos.
***
Jūs – redaktorius vos vienai valandai. Ta valanda turi būti skirta tik patiems efektyviausiems darbams ir sprendimams. Jūsų galvoje - idėja redakcijos žurnalistams išdėstyti 2 – 3 draudimus, kurie, jūsų manymu, leis pasukti redakcijos vairą į dar didesnio populiarumo bei kokybės vandenis.
Jūs suvokiate, kad draudimuose turi atsispindėti dabartiniai žurnalistų „nuklydimai“, draudimai turi rodyti teisingo kelio kryptį, draudimuose žurnalistas turi rasti etiškos žurnalistikos ir etiško žurnalisto raktą, draudimai turi apimti kuo didesnį žurnalistų veiklos diapazoną...
Laikas bėga... Jūs įnirtingai galvojate, kokie draudimai žurnalistams būtų naudingiausi...
***
Konkursas baigėsi. Skaitytojų, „Žurnalistika kitaip“ komandos bei LŽS atstovų vertinimo balai bus susumuoti ir nugalėtojas paskelbtas jau šią savaitę!
***
Papildyta 2010 03 24
Vertinę, skaičiavę ir skaičiavimus dar kartą tikrinę, pagaliau galime paskelbti Jūsų, sumanieji draudimų autoriai, galutinius rezultatus ir pradžiuginti vieną laimingąjį.
LŽS ir „Žurnalistika kitaip“ konkurso „Redaktorius valandai“ nugalėtoja tapo Nepriklausoma žiniasklaidos tyrinėtoja!
Su nugalėtoja susisieksime, o kitiems dalyviams dėkojame už išradingumą. Lauksime Jūsų kituose konkursuose.
Galutiniai balai:
Nepriklausoma žiniasklaidos tyrinėtoja – 4,15 ((4.45 (skaitytojų balai) + 3,85 (LŽS ir „Žurnalistika kitaip“ vertinimas)) : 2)
Marius – 3,95 ((3,91 + 4) : 2)
Jonas – 3,35 ((3 + 3,7) : 2)
Ilona – 3,2 ((3 + 3,4) : 2)
Agnė – 2,93 ((2,67 + 3,2) : 2)
Viktorija – 2,75 ((2,9 + 2,6) : 2)
Z-analitikas – 2,66 ((2,73 + 2,6) : 2)
Homo erectus – 2,47 ((2,25 + 2,7) : 2)
***
Papildyta 2010 05 21
Nugalėtojos apdovanojimo akimirka.
Viktorija|2011-02-27 14:25
NERAŠYTI NEPATIKRINUS FAKTŲ ir NESUVEDINĖTI ASMENINIŲ SANTYKIŲ PER ŽURNALISTINĘ VEIKLĄ.
Nuoroda
Jūsų balsas įskaitytas.
z-analitikas|2011-02-27 19:08
Ką aš uždrausčiau redakcijomis.
1) žurnalistų zakazūchas, kas nesupranta, žurnalistų papirkimus, kai įmonės sumoka žurnalistams, kad parašytų apie juos gerai ir nuslėptų tikrus faktus.
2) visas visas zakazūchas. Dažniausiai redaktoriai stabdo neigiamų naujienų platinimą už tam tikrą kainą, nes verslo įmonės sumoka jiems gerų pinigėlių, dėl kurių jie motinas ir savo žmonas Lietuvoje parduotų.
Nuoroda
Jūsų balsas įskaitytas.
Jonux|2011-02-27 20:20
Nuoroda
Jūsų balsas įskaitytas.
Ilona|2011-02-28 12:23
Kalbant apie idėjinę redakciją ir siekiamybes, norėčiau išskirti tris „NE“:
1) NE šališkumui (tik faktiškumas/objektyvumas, bet ne asmeninė nuomonė, bei NE užsakomiesiems straipsniams (nebent specialiai pažymėtiems)
2)ne prioritetų neatrinkimui (regioninės naujienos pirmumas: "kas vyksta mano kaime - tas man svarbu")
3)ne bulvariškumui (naujiena turi būti patraukli, įdomi ir NAUDINGA, bet ne skandalinga)
Nuoroda
Jūsų balsas įskaitytas.
Marius|2011-02-28 12:28
1. Draudžiu manipuliuoti rezonansiniais įvykiais ir patiems žurnalistams kurti sąmokslo teorijas. Jei jau sąmokslo teorijos kuriamos, turi būti nurodomi konkretūs jų autoriai, o ne "viena bobulė taip sakė, nes išgirdo kaimynę kalbant...". Šiuo draudimu tikiuosi išgyvendinti iš leidinio nuolatos dirbtinai eskaluojamas temas - Jonaitienę, Radžio tėvų reikalus, apsivogusią Irmą ir kt. Kiekviename kaime pilna iki galo neatskleistų didelių nusikaltimų, kurie gali būti ne mažiau skandalingi, tereikia truputį padirbėti... Pririminkime tuos laikus, kai žurnalistais pasitikėjo vos ne daugiau negu bažnyčia, nes tik per juos buvo galima siekti teisingumo - paviešinant nenuteistų nusikaltėlių darbelius.
2. Draudžiu savo vardu publikuoti pranešimus spaudai, kuriais užverčia žurnalistus RsV agentūros. Citatą paimti galite, bet visa kita - patys rašykite, nes atlyginimai ir honorarai mokami už kūrybinį darbą, o ne už pavardės prirašymą. Šiuo draudimu siekiu sumažinti leidinio priklausomybę nuo RsV pametamų temų. Jei rašys įdomiai, daugiau žmonės skaitys ir domėsis.
3. Draudžiu žurnalistams slėpti savo asmeninę nuomonę. Jei vietos asmeninei nuomonei leidinyje neatsiranda - dar lieka internetas, kuriame tinklaraščio ar facebooko įrašo forma galite rašyti viską, ką manote. Pavyzdys - Racas.lt. Aišku, gausite prisistatyti, kur dirbate, kad skaitytojas eitų pasižiūrėti ir kitos žurnalisto raštliavos :) Šiuo draudimu siekiu suteikti galimybę kurti alternatyvias naujienas, kurioms dėl leidinio rėmėjų ir bendros redakcijos politikos, paprastai lemta numirti...
Gal šie mano išvardinti "draudimai" ir sukels minčių, kaip pagerinti Lietuvos žiniasklaidą :)
Nuoroda
Jūsų balsas įskaitytas.
Homo erectus|2011-03-06 15:16
Nefalsifikuoti istorinių faktų, nes istorija yra tik faktai, ji nemėgsta interpretacijų.
Nuoroda
Jūsų balsas įskaitytas.
Jonas|2011-03-10 13:42
2.Drausčiau skelbti vienpusę, šališką informaciją, nepatikrintus faktus,reikalaučiau aiškiai atskirti savo asmeninę nuomonę bei jos nebandyti įkyriai įpiršti kaip dalies visuomenės požiūrio.
3.Reikalaučiau dirbti savo darbą. Informuoti,o ne tarnauti kuriai nors pusei sprendžiant problemas, konfliktus,dangstyti valdžios institucijų nepajėgumą ir neveiklumą ar net nusikalstamas veikas.
4.Drausčiau skelbti vien tokią informaciją, kuri neskatina mąstyti ir susidaryti savo, bet ne primestą nuomonę.
Tokie būtų svarbiausi draudimai. Atvirai nieko nedrausčiau, tačiau jeigu būčiau redaktorius, pareguliuočiau tai savais "svertais":)
Nuoroda
Jūsų balsas įskaitytas.
Agne|2011-03-10 15:05
1. Gaišti savo laiką vaikantis neaktualių ir visuomenei neįdomių temų.
2. Neatsakingai vertinti, nepagrįstai ir šališkai teisti, kritikuoti savo pašnekovus ar straipsnių herojus.
3. Būti neorginaliais ir kopijuoti temas iš kitų portalų, neišsaugoti savo savitumo ir išskirtinumo.
Nuoroda
Jūsų balsas įskaitytas.
Nepriklausoma žiniasklaidos tyrinėtoja :)|2011-03-14 18:47
Vos prieš keletą dienų paminėjome 21 – ąsias Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo metines, sausį – Laisvės ginėjų dienos dvidešimtmetį. Ilgai buvome nuo ko nors priklausomi, mūsų veiksmai griežtai riboti, tačiau atgavę laisvę jaučiamės tokie nepriklausomi, kad kartais, net kyla klausimas – kurgi ta laisvės riba? Ar laisvė reiškia nesivaržymą bei ribų praradimą ir žiniasklaidoje? O kokį poveikį tai daro visuomenei! Juk gyvendami tokioje modernioje aplinkoje ypač daug laiko praleidžiame internete, prie televizijos ekranų ir net nejausdami viską savinamės. Jei žiniasklaidoje vartojamas žargonas, jei propaguojamas prasčiokiškas gyvenimo būdas, tai kodėl gi mums tai turi būti tabu? Visgi žiniasklaida – autoritetas! O jos įmonės, leidiniai, atstovai tarsi dinozaurai, įsitvirtinę visuomenės gyvenime – tie, kuriems aklai paklustame. Tik ne vienas iš jų anksčiau ar vėliau, neprisitaikęs prie dinamiškos aplinkos ar neįtikęs vartotojui, išnyksta...
Taigi, pabuvau aš nepriklausoma mokslininkė tyrinėtoja ir pradėjau gilintis į šiuo metu paplitusių žiniasklaidos dinozaurų veiklą. Pasirodo, kad jų įvaizdį stipriai įtakoja organizmo viduje paplitusios gerosios ir blogosios bakterijos – žurnalistai. Pagalvojau, jeigu aš būčiau ta žurnalistė (o gal ir būsiu, kaip sakoma, niekada nesakyk niekada...), ką daryčiau kitaip, kas mane erzina šiandieninėje žiniasklaidoje. Mano vadovaujamos įmonės darbuotojams būtų griežtai draudžiama:
1. Propaguoti bulvarinį stilių (Tikrai nesu vienintelė, kurios nedomina pasakojimai, kas, kam, kodėl nulaužė nagą ir visos kitos, dažnai netgi išgalvotos, istorijos. Žurnalistai turėtų būti kultūringi ir skleisti teisingą gyvenimo būdą, etišką elgesį. Jokių keiksmažodžių (kuo toliau, tuo dažniau jie vartojami kai kuriose TV laidose), jokių prasčiokiškų manierų skleidimo. Galbūt laikui bėgant ir skaitytojai taptų intelektualesni).
2. Rašyti apie tai, apie ką rašo kiti (o jei jau rašyti, tai rašyti kitaip)... (visai neįdomu, kai kiekvienas internetinis puslapis ar leidinys rašo apie tą patį, televizijos rodo tą patį, tokiu pačiu stiliumi... Žinoma, yra tam tikros taisyklės, kurių reikia laikytis, bet manau, kad ir nepažeidžiant jų galima sukurti savo originalų stilių, kad straipsniuose nebūtų jaučiamas „sausumas“... Bet toks metodas taikomas tik naujienoms, kurias būtina paskelbti, o šiaip, reikia rašyti autentiškus tekstus, tai, ko nerašo niekas kitas ir būtent tada skaitytojų auditorija vis didės, nes žmonėms nebus daugiau kur paskaityti apie tai, jie bus priversti sugrįžti. Toks originalumas bei individualumas tikrai patrauklus ir negali likti neįvertintas. Tuomet rašymas tampa tarsi meno kūrimas. Tiesa, mūsų valstybė nelabai mėgsta menininkus ir nemokamą mokslą suteikia 2-3 būsimiems kūrėjams, bet tai jau kita tema...).
3. Kurti klaidingus įvaizdžius ir vertinti savo nuožiūra (vertinimų ir asmeninės nuomonės nebūna straipsniuose tiek jau daug, kad ji užkliūtų, bet tam tikrus įvaizdžius sukurti kai kurie žurnalistai tikrai mėgsta. O kiekvienas aprašomas įvykis skirtingų žmonių gali būti įvertintas skirtingai. Pavyzdžiui, pamatome antraštę „Vardenis Pavardenis upėje pagavo 5 kg žuvį“. Koks nors žvejys pasidžiaugs ir pagalvos: „Oho, koks narsus Vardenis! Tikras profesionalas!“, kitas žmogus pradės nežmoniškai pavydėti, trečiam galbūt išvis bus gaila žuvies ir jis kaltins Vardenį, kad šis taip pasielgė, o dar koks nors ekologinių judėjimų dalyvis pradės gailėti Vardenio dėl to, kad šis vis dar nesupranta, jog turime saugoti savo gamtą ir nenaikinti retų rūšių. Taigi, kai straipsnyje jau sukurtas koks nors įvaizdis, jis dažnai gali nesutapti su skaitytojo pasąmonėje kuriamu ir skaitytojas paprasčiausiai daugiau nebenorės pirkti šio leidinio ar grįžti į tą internetinį puslapį, nes nesutaps jo požiūris su žmonių, rašančių straipsnius, požiūriu).
O kad būtų išvis gerai, tai prieš įdarbinant žurnalistą reikėtų prijungti jį prie melo detektoriaus ir patikrinti, ar jis linkęs meluoti. Na, galbūt aš jau kažkiek ironizuoju, bet pasaulyje ir taip daug neteisybės, korupcijos, kam dar tas žiniasklaidos melas...
Ir dar vienas specialus patarimas televizijai – reikėtų baigti tas pastovias kovas dėl reitingų. Ir galvų neskaudėtų, ir būtent tada ateitų pačios geriausios mintys, kurios galbūt ir butų daug patrauklesnės žiūrovams. Nereikėtų rodyti tiek daug laidų, parengtų pagal užsienyje jau kurtų laidų formatus. Džiugu, kad nacionalinis transliuotojas dar išlaiko pakankamai aukštą kultūrinį lygį ir nesuka galvos sau dėl to, kad nėra pirmaujanti televizija Lietuvoje. Jiems patiems tiesiog patinka tai, ką jie kuria. Kaip sakė Edita Mildažytė : „Mes savo vertę žinom“.
Taigi visiems žurnalistams linkiu atrasti save ir mylėti savo darbą, o kai įvertini pats save bei savo veiklą, tai ir nepastebi, kaip užklumpa pripažinimas.
P. S. Ir vis dėlto, kodėl valstybė taip nemyli menininkų?
Nuoroda
Jūsų balsas įskaitytas.
Dėmesio!
Komentavimo galimybė šiam įrašui yra išjungta.