Prieš daugiau kaip metus Tailande atlikusi lyties keitimo operaciją, Rasa (toks moteriškas vardas pasirinktas dar prieš operaciją) sugrįžo į Vilnių: dirba finansininkės darbą ir žaidžia natūraliomis ar išmoktomis moteriškomis manieromis.
Rasos išvaizda niekuo neypatinga: jokio makiažo, guvios akys, akiniai, moteriška antakių linija, kepurė, ilgi plaukai, rankinė... Tik kalba ji vyrišku balsu. Tai sutrikdo įspūdį, jog prieš tave - moteris.
Rasos gyvenimo vingius koreguoja atlikta lyties keitimo operacija, požiūris į tokius asmenis, bei probleminės situacijos visuma, kuri pajungia visuomenę, šalies valdžią, dvasininkiją...
Istorija tokia. Prieš daugiau negu keturias dešimtis metų gimė berniukas. Rasa teigia, jau vaikystėje jautusi diskomfortą ir pavydą mergaitėms. „Buvau uždaro būdo, švelnesnių manierų vaikas, o paauglystėje supratau, kad nenoriu būti vaikinu“,- dėsto Rasa. Kaip vieną iš būdų save „perauklėti“ ji pasitelkė sportą:“Sportuoti sekėsi, bet tokiu būdu iš galvos išmesti minčių nepavyko.“ Dar vienu bandymu atvesti save į „doros kelią“ tapo šeimos sukūrimas. Tačiau net santuokoje gimę du vaikai (dabar jie - paaugliai) požiūrio nepakeitė - Rasa svajojo tapti moterimi.
„Kai mano vaikams kiti vaikai ėmė uždavinėti keistus klausimus apie mane, mačiau, kad jie tai stipriai išgyvena. Pradėjo skilsti kažkokios kalbos. Vaikai turėjo atlaikyti didelį spaudimą ir žiaurumą. Negalėjau leisti, kad taip ir toliau tęstųsi, todėl pasitraukiau nuo šeimos.“
Rasa sako siūliusi sutuoktinei likti pora(Rasa jaučia potraukį moterims), tačiau pastaroji atsisakiusi. „Tuomet santuoka iširo“,- nuleidžia akis pašnekovė.
Rasa patikslina, kad operacijos vieta – Tailandas - buvo pasirinkta neatsitiktinai:„Ten ir šios srities sepcialistai vieni geriausių ir finansiškai palankiausia.“ „Palankiausia“ – tai yra operacijos kaina maždaug 10 – 15 tūkst. JAV dolerių. Siekiant konkretumo, Rasa aiškina:“Man atlikta vaginoplastikos operacija. Tai yra makšties suformavimas.“
Rasa:“Dar prieš operaciją turėjau atlikti daugybę psichologinių testų“vasaros penki“. Juk manoma, kad noras pakeisti lytį – šizofrenijos pradžia. Depresija? Taip, depresija galbūt yra. Bet ji kaip tik nuo nuolatinio engimo, smerkiančio požiūrio. Žmogus priskiria lytį ir daugiau prie to negrįžta, nekimba, o mano atveju aplinkiniai lytį turi priskirti iš naujo.
Rodos, pakėlusi uždangą nuo savo gyvenimo, Rasa kalba ir apie šeimą:“Jiems buvo šokas dėl tokio mano žingsnio, bet dabar su savo vaikais palaikau santykius: nuvažiuoju, mes pasikalbam.“
Faktai aiškūs. Čia istorija galėtų ir baigtis. Bet ne... Rasa stebina toliau:„Nesuprantu, kaip gali gyventi vyrai ir moterys kartu šeimoje. Juk moteriai reikia emocinio artumo, vyrui – fizinio. Na, nebent moteris gyvena su moterišku vyru – tada sutaria, bet jei su „mačo“, jam reikės draugų, o moteris nebus laiminga gyvendama su juo.“ Tokiu pasakymu moteris pagrindžia dabartinę savo padėtį:“Taip, turiu gyvenimo draugę.“ Emocijų pagauta pašnekovė tarsi sutrinka: ji šypsosi ir sako, jog yra laiminga, drovisi ir vis nuleidžia akis, moteriškomis manieromis rūpestingai paima kavos puodelį ir, vos jį padėjusi, nervingai tarp pirštų laužo dantų krapštuką.
Pasidariusi lyties keitimo operaciją Rasa Lietuvoje susiduria su daugybe teisinių niuansų, trukdančių pasikeisti asmens dokumentus. Jeigu ji pakliūtų į ligoninę arba kalėjimą, jos lytį nusakytų asmens dokumentai, kurie liudija, jog Rasa – vyras su senuoju vardu, senuoju asmens kodu...
Pašnekovė nerimastingai gūžčioja pečiais, kas būtų tokiu atveju, bet nestokoja ir pašaipų teisinei sistemai:“Galėčiau pasinaudoti šia situacija, kuomet vilkinamas mano asmens dokumentų pakeitimas, ir, kol pagal dokumentuose pateikiamą informaciją esu vyras, galėčiau įteisinti santuoką su savo drauge. Pareiškimą tuoktis paduočiau kaip vyras, o į ceremoniją galėtume ateiti abi vilkėdamos sukneles. Tai būtų pirmoji lesbietiška santuoka Lietuvoje.“
...]
