Visą savaitgalį Birštono gyventojus ir miesto svečius džiugino šventė „Birštonas – mano kurortas“, kurios metu susipažinti su miestu, papramogauti, o gal tiesiog pailsėti galėjo net patys įnoringiausi. Beje, tai buvo dar ir puiki proga keliauti maršrutu Vilnius – Birštonas. Pasirodo, 90 kilometrų atstumas gali maloniai nustebinti, mat, bevažiuojant į Birštoną, išties yra ką pamatyti.

Pirmiausia, kelionė į Birštoną šeštadienio rytą nustebino spūstimis šalia Trakų - juose vyko tradicinė Viduramžių šventė, tad, neturintys kantrybės, galėjo ieškoti pramogų ir grožėtis Trakais nenutoldami nuo sostinės.

Tiems, kurių Trakai nesuviliojo, kelionė tęsėsi. Beje, ji intrigavo galimybėmis patyrinėti įspūdingus architektūrinius sprendimus: vos nutolus nuo Trakų po žalia lapija pasislėpę netradicinės architektūros statiniai čia vienas, čia kitas suspindėdavo vitražiniais langais ar pilies bokštais. Besidomintys architektūra rastų įdomių pavyzdžių, tačiau patyrinėti šią teritoriją teks jau patiems – privati valda ir lieka privačia.

O štai Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčios bokštai kvieste kvietė stabtelėti ir pasižvalgyti miestelyje.

Manoma, kad miestelio teritorijoje žmonės gyveno jau prieš 4 – 5 tūkstančius metų, žemėlapiuose pradėtas žymėti XVI amžiuje, siaubtas karų, patyręs nuosmukių ir pakilimų, dabar Aukštadvaris yra mėgiamas ramaus poilsio mėgėjų – paslaugas siūlo kaimo turizmo sodybos, akį džiugina išpuoselėta aplinka, o kad miestelis „gyvas“ liudija netuščios gatvės, klegantys vaikai ir vestuvininkai.

Vos nutolus nuo Aukštadvario, tenka stoti: apylinkių grožis gali atsiskleisti dar nuostabesnėmis spalvomis nuo Lepelionių piliakalnio arba kitaip – Napoleono kepurės. Pasakojama, kad pro šalį ėję Napoleono kareiviai turėjo nešti po kepurę smėlio ir pilti jį į vieną krūvą. Štai taip ir iškilo piliakalnis. Kadangi Napoleono kepurės viršus lygus, kalbama, jog kažkada ant jo buvo rengiamos ir apylinkių jaunimo vakaronės. Tiesa, tai – jau Prienų rajonas.

Kraštovaizdis nuo Napoleono kepurės...

Vaizdai užburia. Kiekvienas net ir minimaliomis sąlygomis galėtų sukurti mažąjį „Neregėta Lietuva“ variantą. Kai „pozuoja“ nuostabi gamta, prastų fotografų juk nebūna, tiesa?

Beje, važiuojantiems šia atkarpa vertėtų užsukti ir į Jiezną, o pasigrožėjus juo, visgi neužmiršti pagrindinio kelionės tikslo – Birštono.

Birštonas šiais metais surengė tris dienas trukusią šventę miestiečiams ir miesto svečiams. Šurmuliavusi amatininkų mugė, linksmintis kvietęs koncertas centrinėje miesto aikštėje, atviras Lietuvos vandens motociklų čempionatas „Birštono taurei“ laimėti – tik maža dalis visos programos.

O pirmas įspūdis vos įsukus į miestą – švara, tvarka, jaukumas ir šventinė nuotaika. Ore tvyrančios pakilios nuotaikos nejaučiančius ja įtikinėti buvo pasiruošę šokėjai...

Tačiau amatininkų muge pasigrožėti vos prabėgomis akino noras kuo ilgiau paklaidžioti Birštone kone aklai: ko gražaus, gero ir verto dėmesio gali rasti Birštono žemėlapį pamiršęs nusipirkti turistas? Beje, tas užmirštuolis turistas užantyje turi ir dar vieną tikslą – būti ne šventės apicentre, kurio scenarijus, veikiausiai, derintas ne vieną savaitę, bet šiek tiek už jo. Juk visas miestas negali būti suderintas...

Tad, vos išėjus iš centrinės miesto aikštės, akį patraukė Birštono sakralinis muziejus. Dėmesio vertas objektas. Jame pristatomos dvi ekspozicijos: kardinolui Vincentui Sladkevičiui ir arkivyskupui kankiniui Teofiliui Matulioniui, o taip pat skiriama kukli ekspozicija ir Birštono mylėtojui, rašytojui Juozui Tumui – Vaižgantui.

Šiek tiek tolėliau, senajame parke, dvylikos liepų paunksmėje – paminklas Baliui Sruogai. Rašytojas Birštono ramybe mėgavosi grįžęs iš Štuthofo stovyklos.

Gatvėse skambanti muzika palydi iki sanatorijų komplekso. Šalia jų - močiučių pardavinėjamomis braškėmis pakvipusi visa aikštelė ir fontano purslai.

Pasirodo, čia karštą šeštadienio popietę buvo džiaugiamasi ne tik gaiviais fontano purslais. Vos už keliolikos žingsnių – mineralinio vandens versminė, o prie jos - rieškučiomis vandenį gurkšnojantieji. Sūru.

Viso labo viena diena – ir prie vieno Lietuvos kampelio vos vos prisiliesta. Yra ką pamatyti. Įdomu? Birštoniečiai sako, kad jie laukia miesto svečių visus metus.