Ne vienerius metus internete komentarus aktyviai rašantis vaikinas J. G. teigia, kad kiekvienas komentatorius komentuoja skirtingais tikslais: vienam tai elementarus rašinėjimas, kitam – reklama, o šiandien tai dar ir nuomonės formavimo priemonė.

Koks jūsų požiūris į komentarus internetinėje erdvėje ir komentatorius?

Mano požiūris į juos nėra vienareikšmis. Yra skirtingos komentatorių tikslinės grupės: vieni tai daro savo malonumui, kiti tai suvokia kaip bendravimo formą, treti tiesiog užsiima reklama. Internete apskritai mažai taisyklių, o komentaruose jų tiesiog nėra. Galiu pastebėti, kad dažni internautai skaito antraštes ir komentarus praleisdami patį pagrindinį tekstą. Rimtuose užsienio tinklalapiuose komentarus kartais skaityti iš tikrųjų įdomiau negu patį straipsnį, nes komentaruose susidariusios kultūringos komentatorių bendruomenės, o lietuviški komentarų srautai kol kas įdomūs tik tiek, kad jais gali šlykštėtis arba iš jų juoktis. Kita vertus, negalima visų peikti, jau ir Lietuvoje yra tinklalapių, perimančių kultūringo komentavimo politiką, suvokdami, kad komentarai gali būti ir nuomonės formavimo aparatas.

O kaip posakis, kad komentarus rašo ligoniai, o juos skaito dar labiau sergantys?

Posakis girdėtas ir aš suprantu taip sakančius žmones. Šia mintimi dažniausiai vadovaujasi tie, apie kuriuos rašoma. Bet yra ir kita pusė: jei esi viešas asmuo ir apie tave rašo, turi susitaikyti su kitaminčiais ir komentarai tampa mokykla (juokiasi...), kurioje mokaisi diskutuoti arba susivaldyti. Pats komentaras nėra blogas reiškinys, yra tik bloga reakcija į komentarą.

Aš neskaitau naujienų portaluose esančių komentarų dėl jų masiškumo, renkuosi atskirus tinklaraščius, kuriuose yra susiformavusios komentatorių bendruomenės ir net gali atpažinti kiekvieno komentatoriaus braižą, stilių. Tokiuose tinklaraščiuose komentavimo sistema tampa savotišku forumu.

Komentavimas. Ar tai nėra dar viena priklausomybės forma?

Besiremdamas savo patirtimi, galiu teigti – taip. Komentavimo liūnas labai greitai įtraukia. Lygiai taip pat, kaip cigaretės, alkoholis ar narkotikai. Nuolatinis komentavimas jau po mėnesio dažnam sukelia priklausomybę. Atsiranda galvojimas, kada atrašys, ką atrašys ir kito atsakymo strategavimas - virtualus užsiėmimas užgožia realų gyvenimą. Kažkada į anonimų komentarus ir aš reaguodavau taip, lyg tai sakytų mano realūs pažįstami ar draugai. Žinoma, tai neigiamai atsiliepia kasdienybei. Komentatorius turi nusistatyti požiūrį į šią savo veiklą ir jo griežtai laikytis.

Įvardijote tikslines komentatorių grupes. Kuriai jų priskiriate save?

Komentavimas šiandien jau gali būti ir darbas, todėl save galiu priskirti visoms grupėms. (Taip paprastai – darbas?) Visi tai žino. Tai vieša paslaptis. Panašiai kaip atlyginimų mokėjimas vokeliuose. (Tuomet kokie komentatorių atrankos kriterijai?) Jūs dar paklauskite, kiek už tai moka (juokiasi...) Viskas priklauso nuo poreikių.

Jei komentavimas – darbas, vadinasi, ryškėja suvokimas apie Lietuvoje vis dar neišnaudojamas interneto galimybes?

Sunku kažką kalbėti apie tą suvokimą. Kas tuo domisi, tas ir išnaudoja. Labai gera mintis, kad nors Lietuva Europoje giriasi skaičiais pagal interneto naudojimą, bet tegul geriau patyli apie naudojimo tikslus. Jie vis dar labai primityvūs.

Kam komentatoriai naudingesni: portalų autoriams ar skaitytojams?

Aš manau, kad neįmanoma lyginti šių dalykų. Čia vėl viskas priklauso nuo komentarų kokybės. Faktiškai, jei komentarai visomis prasmėmis yra geri, tai jie „pririš“ skaitytojus ir bus naudingi portalų savininkams ar tekstų autoriams. (Kokybiški komentarai turi daugiau jėgos nei pagrindinis tekstas?) Nesu „piaro ir juodųjų ryšių specas“, bet iš patirties žinau, kad rimtas komentaras veikia kaip liaudies balsas. O čia jau ir kalbėti nereikia, kad jis daugeliu atvejų patrauklesnis. (Tuo ir naudojatės?) Tuo ir ne tik (juokiasi...). Viskas prasideda nuo rašymo manierų kūrimo ir baigiasi komentatoriaus portretu. Tai žaidimas arba verslas.

Sakote, kad komentaruose jokių taisyklių nėra, tačiau, sprendžiant iš jūsų pasakojimo, galima teigti, kad jos formuojasi savaime.

Kaip pažiūrėsi. Pagrindinė taisyklė – kad nėra jokių taisyklių – tikrai susiformavusi.

Grįžtant prie komentavimo kaip darbo... Galite išduoti paslaptį, kaip atpažinti savo nuomonę reiškiantį komentatorių nuo atsakingai nuomonę formuojančio darbuotojo?

(Juokiasi) Kad aš žinočiau...

Keli faktai:

• į internete pateiktą dirbtinį darbo pasiūlymą komentatoriams per mėnesį atsiliepė virš 100 susidomėjusiųjų;

• susidomėjusieji siūlėsi rašyti komentarus nuo 0.1lt iki kelių litų už vieną;

• sulaukta gyvenimo aprašymų, bylojančių, jog tokios veiklos imtųsi ir mokiniai, ir padavėjai, ir žurnalistai.