Nėra žmogaus abejingo absoliučiai visai muzikai. Ir kas muzikoje verta dėmesio, o kas – ne, kiekvieno skonio reikalas. Sakoma, kad patinkanti muzika gali daryti žmogų geresnį, o ugdant muzikinį skonį, asmenybė lavėja visapusiškai.
Kas yra gera muzika, kaip ugdytis muzikinį skonį, samprotauja ne tik muzikos mylėtojai, bet ir Linas Adomaitis.
Linas Adomaitis
Kas yra gera muzika?
Gera muzika ta, kurią gali išgirsti širdimi.
Ar pelnytai nuvertinamas lietuviškas "pop'sas"?
Mano rato žmonių - muzikantų ir bičiulių - terminologijoje pop ir "popsas" - skirtingi daykai. Pop - asociacija į kokybišką, populiarią savo laikmečiu, lengvojo žanro muziką. "Popsas"(blogąja ta žodžio prasme) - siejamas su beskonybe, nekokybiška kopija, kiču. Ko Lietuvoje daugiau - ar pop muzikos, ar "popso"? - tegul sprendžia turintys sveiko proto ir geros valios lietuviai.
Kaip išsiugdyti gerą muzikinį skonį? Ir ar tai įmanoma?
Gerą muzikinį skonį galima išsiugdyti. Reikia pažinimo, identifikacijos ir nuolatinio ugdymo. Svarbiausia, kad žmogus pats sugebėtų atskirti, kas yra stilius, o kas tik imitacija. Mano formulė būtų tokia:
- Ne tik išgirsti, bet ir pajausti muziką.
- Plėsti savo muzikinių žinių ratą, domėtis įvairių laikmečių, daug žanrų ir stilių apimančia muzika (nuo klasikos iki roko, nuo džiazo iki šokių muzikos ir t.t.).
- Identifikuoti save - kokiam muzikos žanrui prijauti, kokia muzikos srovė priimtiniausia. Klausyti daug muzikos, kuri patinka.
- Nuolatos ugdyti savo muzikinę pasaulėžiūrą (lankyti gyvos muzikos koncertus, rinkti savo mėgstamos muzikos fonoteką).
Tomas K., 23 m.:
"Muzika atspindi žmogaus vidinį pasaulį, jo nuotaikas. Girdimų garsų kiekis, dinamika ir jų sinergija į bendrą visumą parodo žmogaus gebėjimą priimti informaciją abiem smegenų pusrutuliais bei ją interpretuoti. Kitaip tariant - gebėjimą suvokti. Tą patį galima pasakyti apie bet kurią meno šaką: ar tai būtų dailė, ar nekomercinis kinas. Skiriasi tik priemonės.
Kalbant apie muziką, ji, be abejo, privalo būti prasminga. Joje turėtų būti kažkas, kas palieka pėdsaką. Šiuo požiūriu, sunku atsakyti - blogas lietuviškas pop’sas ar ne. Kokybė priklauso nuo gebėjimo suvokti. Mes galime atsivežti Mariah Carey su jos tobula balso stygų specifika ar Beyonce su jos tembro galimybėmis. Tačiau, ar mes būtinai rasime didesnį visuomenės sluoksnį, kuris tai įvertins? Galbūt.
Lietuvoje mes turime neblogų vokalų, tačiau neretai susiduriame su maža problema: visa tai, ką jie daro yra “pritempinėjimas”. Pasirenkama industrija - pro amerikietiška arba pro rusiška - ir judama jos link. Bėda ta, kad žmonės nebūtinai tiki tuo, ką daro, nes tai - komercija. Todėl tai, ką ta muzika sako, jau kažkada pasakyta; tai, kaip ji tą sako - irgi kažkada atlikta. Todėl sunku kalbėti apie meninę vertę kūrinio, kuris yra pritemptas. Tokie atlikėjai yra pigiausi, todėl nerentabiliai mažoje Lietuvos rinkoje ir sukasi piguva: Maxima, Senukai, 69 Danguje, Petruškevičius ir kt.
Kalbant iš vartotojiškosios pusės: visada buvo žmonių, kurie per daug negalvodami virškina viską, ką jiems pateikia masinės informavimo priemonės. Tiesa, tokių žmonių - didžioji dauguma. Gyvenimo ritmas diktuoja savo - interpretacijoms laiko nėra. Vartotojiška visuomenė nėra reikli. Greičiau naivi. Atsispirti jai taip pat nėra lengva. Kita vetus - lyg turetume iš ko rinktis. Galima eiti į užsienio atlikėjų koncertus, tačiau kasdien juk neisi.
Mes turime ir ”Saulės Kliošą” - profesionalią džiazo grupę, tačiau ji, žiūrint iš vartotojiškos, skandališkosios pusės, nėra įdomi, todėl neeskaluojama.
Gero muzikos skonio ugdytis nebūtina. Jis turi ateiti savaime. Bandymas priversti save tikėti, kas yra gerai, kas - blogai, neatneša vaisių, nes tai - apsimetinėjimas. Be to, atsiranda rizika, jog išsiugdysi ne savo, o kitų primestą skonį. Muzika yra pakankamai jautri sritis mūsų smegenims, kad galėtume staiga skelbti ultimatumą. Kaip ir minėjau anksčiau, ji turi atspindėti mūsų suvokimo ribas. Muzika, kaip ir jos atlikėjas turi veikti, kaip visuma. Asmenybė. Ir ta asmenybė turėtų mus įkvėpti, galbūt net tapti autoritetu. Toks jos tikslas - įkvėpti. Tačiau, jeigu ji vargina arba bukina, sako tai, kas jau girdėta, arba kam tu prieštarauji iš esmės - tuomet ta muzika ne tau.
Nueikime į Filharmoniją. Į Kaunas Jazz. Į Bjork. Į ”G&G Sindikatą”, Ryčio Cicino koncertus. Užkalbinkime žiūrovus, sėdinčius greta. Su vienais iš karto rasime bendrą kalbą, su kitais - net nekalbėję pajusime artimą šilumą. Dar kitur - vos atėję, turėsime išeiti, nes tai tiesiog prieštarauja viskam, kas esi. Todėl muzika, pirmiausia, prasideda nuo savo asmenybės suvokimo ir gebėjimo pasakyti ne. Arba jos nebuvimo, jeigu imi viską, ką tau duoda."
Tomas P., 23 m.:
"Gera muzika yra ta, kurios klausydamas mėgaujiesi. Apibrėžti, koks tai būtų žanras, yra nelabai įmanoma, nes kiekvienas žmogus turi savo skonį, savo mėgstamą muzikos stilių. Man asmeniškai gera muzika yra tai, ką groja DJ Tiesto, Armin van Buuren ar David Vendetta.
Nemaža dalis lietuviško popso yra perdainuoti užsienietiški hitai, dar dalis yra tuščiažodžiavimas (juk vargu ar gali daina vadinti vardų vardijimą grojant muzikai ir aiškinti, kad juos visus myli). O juk gerai dainai reikia žodžiu, kurie paliktų kažkokį moralinį pėdsaką, muzikos kuri būtų nauja, įsimintina. Apibendrinant, manau, kad lietuviškas pop'sas yra pelnytai nuvertinamas."
...]
