„Žurnalistika kitaip“ įkūrėjai jau beveik dvejus metus gyvuojantį tinklapį ir jame vykdomą veiklą nutarė institucionalizuoti – suteikti jam juridinį statusą. Kad savo patirtimi ir steigimo proceso niuansais galėtų pasidalinti su skaitytojais, o pastarieji turėtų galimybę stebėti mini virsmą „iš vidaus“, dalinsimės kiekvienu proceso žingsneliu. Iš vietos pajudame siekdami gauti „gyvesnės“ informacijos už įstatymų ir nutarimų failiukus, prieinamus internete.

Apie nevyriausybinių organizacijų steigimo niuansus pasakoja Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro direktorius Martinas Žaltauskas.

Kokios naujienos nevyriausybinių organizacijų steigimo srity?

Teisingumo ministerija pažadėjo, kad liepos mėnesį įsigalios tvarka, kai nevyriausybines organizacijas bus galima steigti be notaro. Svarbu išsiimti elektroninį parašą ir jeigu kam nereikia įmantrių įstatų, specialių komitetų, pakomitečių, bus galima pasiimti internete prieinamą įstatų formą ir, pateikus būtiniausius duomenis, siųsti dokumentus internetu į Registrų centrą, susimokėti 100 litų už registravimą ir gauti organizacijos pažymėjimą.

Finansiškai tai bus patrauliau.

Pasikeitimams įsigaliojus, išlaidos bus minimalios. Dabar reikia sumokėti iki 1000 litų, nes šiuo metu asociaciją įsteigti vien pas notarą nuo 300 iki 500 litų kainuoja. Jeigu yra valdyba, jos narių parašų tvirtinimas kiekvienas kainuoja po 25 litus.

Nuo ko turėtų prasidėti viešosios įstaigos kūrimas?

Aš visą laiką sakau, kad reikia pradėti nuo idėjos. Negalima kurti organizacijos paskui galvojant, ką su ja veiksi. Čia lygiai tas pats, kaip su verslu – juk nekursi uždaros akcinės bendrovės, jei nežinai, ką su ja veiksi.

Kai žmogus turi idėją, jis masto, kaip ją institucionalizuoti. Tada jau ieškoma teisinės formos. Klausimas, kokios teisinės formos jam reikia: ar jam reikia fondo, kad jis būtų paremtas dalininkų principu, ar jam reikia asociacijos, kai nariai būtų vienijami bendrų interesų. Vadinasi, pirmiausia sprendžiama, ką veiksi, tada – kokia forma veiksi. Asociacijoje kiekvienas narys turi valdymo teisę, turi balso teisę, o, pavyzdžiui, viešojoje įstaigoje dalininkas arba keli dalininkai ir yra aukščiausi vadovai. Pas pastaruosius niekas neateis ir nepamojuos savo balsu – jie patys viską sprendžia.

Kai apsisprendžiama, kokios formos norima ir jau einama registravimo link, parengiami įstatai, kurių šablonus galima rasti internete, Registrų centro puslapyje, ir kitur, susirašomi tikslai ir veiklos, parašomas steigimo protokolas. Jei numatoma valdyba, tuo pat metu vykdomi valdybos rinkimai. Ir jau po to su įstatais bei steigimo dokumentais ir organizacijos buveinės savininko sutikimu einama pas pasirinktą notarą ir viskas jam pateikiama. Notaras įvertina įstatus, „pasikabinėja“ prie jų, kad pinigų daugiau galėtų paimti, kai ką pakeičia – tai jau norma, mat iš karto tvirtindamas notaras privalėtų imti tik minimalią sumą.

Kai notaras viską patvirtina, yra du keliai: vienas, kai notarui sumokama ir jis steigėjams atstovauja Registrų centre, kitas – steigėjams grąžinami notaro patvirtinti dokumentai ir šie patys turi eiti į Registrų centrą jų atiduoti. Per kelias darbo dienas Registrų centras įsteigia organizaciją ir atiduota steigėjams vieną originalų įstatų egzempliorių bei organizacijos pažymėjimą. Po to steigėjai eina į banką, atsidaryti organizacijos sąskaitų.

Beje, dar nėra tikslios datos, tačiau nuo šių metų liepos mėnesio nebebus antspaudų. Tai irgi savotiškas palengvinimas.

Kokios dažniausios nevyriausybinių organizacijų steigėjų klaidos? Įstatų rengimas?

Taip, praktiškai dažniausiai steigėjai klumpa rengdami įstatus.

Kodėl? Nepajėgia apsibrėžti, ką darys ir ko nedarys?

Organizacijų steigėjai teisinių žinių turi minimaliai arba jų visai neturi, todėl jie dažniausiai pasikliauja notarais arba dar kažkuo. Tačiau aš visiems patariu: kai nežinai, kaip ir ką daryti, reikia imti pavyzdinius įstatus – paprastus, be jokių apsukimų. Juk vykdant veiklą ir išryškėjus įstatų trūkumams, visada galima daryti pakeitimų. Juo labiau, kad dabar įstatų pakeitimų procedūros bus organizuojamos taip, kad nereikėtų vėl eiti pas notarą, vėl mokėti pinigų – įstatus bus galima pasikeisti internetu.

Kiekviena organizacija turi savo misiją, ji ir yra pagrindiniai nuostatai. Pavyzdžiui, mūsų organizacija mažiau į įstatus, daugiau į savo misiją žiūri. Įstatus tikriname tik tiek, kiek reikia teisiškai. Dauguma organizacijų pernelyg įlenda į įstatus, rakinėja, rakinėja, kablelius dėlioja, dėlioja... Įstatai nėra tiek svarbūs, kiek organizacijos misija – kam ta organizacija yra reikalinga. Labai dažnai jaunimo organizacijose tai pasitaiko, kai jos veiklos turinio neturi, bet susirenka tam, kad įstatus peržiūrėtų.

Ar Lietuvos įstatyminė bazė yra palanki nevyriausybinių organizacijų veikimui? Ir konkrečiai, ar įstatymui palankūs viešųjų įstaigų gyvavimui ir veikimui?

Nesakyčiau, kad jie yra nepalankūs. Dirbti galima. Anksčiau buvo minusų, kai buvo draudžiama ūkinė komercinė veikla, dabar ji yra leistina. Jeigu kalbame apie buhalteriją, ji tvarkoma taip pat kaip verslo sektoriuje, nėra išimčių ar nuolaidų. Tarsi kazusas: nevyriausybinė organizacija yra ne pelno organizacija, tačiau jei iš ūkinės komercinės veiklos gauna daugiau kaip 25 tūkst. litų per metus, ji nuo tos sumos moka pelno mokestį. Tai lyg savotiški niuansai, kai esi ne pelno organizacija, bet gali tekti mokėti pelno mokestį; esi ne komercinė organizacija, bet gali vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Tačiau tai labiau politinis – filosofinis klausimas.

Dabar visi ne pelno subjektai turi teisę organizuoti savanorišką veiklą, o to daryti negali verslo įmonės. Taip pat galima kompensuoti su savanoriška veikla susijusias išlaidas – telefono, kelionių, pragyvenimo...

Jeigu žmonės susiduria su kažkokiais nevyriausybinių organizacijų veikimo neaiškumais ar problemomis, tegul viešai apie tai pasako ir tai greitai išsispręs arba mes, kaip organizacija, prašysime, kad atitinkamos institucijos paaiškintų.

PAPILDYTA

2011 08 03

Po pokalbio su Valstybės įmonės Registrų centas atstovais paaiškėjo, kad Viešųjų įstaigų steigimas elektroniniu būdu planuojamas, tačiau apie detalesnius planus ar juo labiau tokio būdo įsigaliojimo datą šiandien negali būti nė kalbos.

Juridinis adresas – pirmas žingsnis siekiant juridinio asmens statuso