Koks kalinių tarpusavio bendravimas? Manote, kad ten galimos tikros draugystės? Turbūt ne...
Drauges kalinėms galėtų atstoti psichologės. Ar atstoja? Rodos, irgi ne... Kodėl? Jei psichologėms pasirodysi kaip silpna ir jautri, būsi atidžiau stebima, o gal net ir į psichiatrijos skyrių paguldyta...
Lina (vardas pakeistas, tikras - autorei žinomas), dėstydama savo mintis laiškuose, suteikia progą pažvelgti į kalėjimą ir kalinius kitu kampu. Kokiu? Belieka sekti jos laiškus...
Lina – moteris, nuteista septyneriems metams nelaisvės už sugyventinio nužudymą.
Septintas Linos laiškas (kalba netaisyta)
„<...> iki šiol negaliu suvokti, kad kažkas domisi mūsų egzistavimu čia, nes gyvenimu tai nepavadinsi.
Grįžtant prie to konflikto čia agresija gali kilti dėl mažiausios smulkmenos, tai priklauso nuo žmogaus charakterio, kaip jis gali pats susidoroti su tuo pykčiu, kuris su kiekviena diena didėja viduje ir gali pratrūkti, bet kurią minutę ir pas bet kurią moterį, kadangi mes esame visos skirtingos, savaip viską priimančios, suprantančios, o kada esame „suvarytos lyg banda į vieną aptvarą“ yra labai sunku rasti tą takelį, kuriame nebūtų kliūčių ar jos būtų lengvai įveikiamos, todėl šiuo atveju sunku spręsti dėl ko ji taip elgėsi, aišku tik viena, kad agresiją iškvietė ir tai, kad ji buvo apsvaigusi.
Dėl sutarimo <...> yra neįmanoma su visomis sutarti, todėl gyvename pastovioj įtampoj. Būdamas čia, stengiesi atsirinkti tuos žmones, kurie tau priimtini ir su jais bendrauji artimiau, o su kitomis tik paviršutiniškai, yra tokių, kurių stengiesi nei matyti, nei girdėti. Kartais pamatai žmogų ir net nebendravęs su juo jau jauti antipatiją, rodos nieko blogo jis tau nepadarė, nepasakė, bet tave tiesiog atstumia ir tiek. Tas jūsų pavadintas „šaltas karas“ pasireiškia apsiribojimu bendraujant, o taip dažniausiai pasibaram, apsižodžiaujam ir tai stengiamės neatkreipti budinčių pareigūnų dėmesio, kad nereikėtų aiškinti kas? kur? kodė? neneigsiu, būna bet retai, kad apsistumdo, apsipešioja, bet tuo ir baigiasi, po kiek laiko vėl šnekasi. Taip ir stumiam dienas, stengiamės kuo mažiau girdėti, kuo mažiau matyti, susikuriam sau mažą pasaulėlį ir stengiamės nekristi nei valdžiai, nei viena kitai į akis, taip bandom sulaukti kiekvienai savo skambučio į laisvę.
Su psichologėm kalbėdamos moterys neatsiveria iki galo todėl, kad puikiai žino, jei kalbės apie tai, kas joms neduoda ramybės būnant čia, kokie kyla konfliktai tarpusavyje, dėl ko nesutaria, tai didelė galimybė, kad jei vyksta kažkas rimta, psichologės pareiga bus informuoti atitinkamus pareigūnus, kad jie imtųsi kokių nors priemonių. Be to, tarp mūsų yra žmonių, linkusių į savižudybę, jie realiai to nedaro, bet mintys sukasi apie tai, nes jos savęs visai nevertina, jaučiasi vienišos, niekam nereikalingos ir jei tokiom temom pradės kalbėtis su psichologu, tai puikiai žino, kad psichologas kreipsis ne tik į valdžią, bet ir į medicininę dalį, bus sustiprintas to žmogaus stebėjimas, o greičiausiai apgaulės ar taip, išsiųstas į Vilniaus LAV (red. – LAV - laisvės atėmimų vietų) ligoninę, psichiatrijos skyrių, todėl ir neatsiveria. Čia juk ne taip, kaip laisvėj, kad viskas išlieka „tarp psichologo ir klijanto“.
Jums rašydama daug ką sušvelninu, daug ką nutyliu. Jau rašiau, kad aš nežinau ar tai man nepakenks, nes ir taip daug ką prirašiau. Be to, meluoti nenoriu, nematau prasmės, o kaip ką linkusi nutylėti, nes gali kaip kam labai nepatikti, todėl ir pasilieku viską, kas skaitau neturi prasmės, nes ne mano jėgom ką nors pakeisti, sau, galbūt ateičiai, dar ir pati nežinau, nes čia tiek neteisybės žmonių vertinimo skalėje, kad geriau patylėti.“
Kiti laiškai:
I dalis. Laiškai iš už grotų: „Visuomenei priimta manyti, kad jis – kalinys, jis – gyvenimo atmata“
II dalis. Laiškai iš už grotų: „Teismas tai turgus, kuriame prekiaujama laisve, nežinant jos kainos“
III dalis. Laiškai iš už grotų: „Būdami laisvėje neturėjo nieko, išskyrus tik patys save“
IV dalis. Laiškai iš už grotų: „Žmonės ne gimsta blogais, o jais tampa“
V dalis. Laiškai iš už grotų: „Tai ką parašiau, nepatiktų labai mūsų valdžiai“
VI dalis. Laiškai iš už grotų: „Nei marti, nei žentas nėra priskirti prie artimųjų“
VIII dalis. Laiškai iš už grotų: „Nebūna koncerto, kur atlikėjai – vaikai, be ašarų“
...]
