XXI a. skaitmeninės eros fenomenas - nepaliaujamas mobiliųjų telefonų ir kompiuterinės technikos tobulėjimas. Statistika rodo, kad beveik kiekvienas lietuvis turi bent po vieną mobilų telefoną, o kas antras - kompiuterį ir laisvai jais naudojasi. Dėl šių įrenginių žmonės tampa virtualių bendruomenių nariais, leidžia sau nuolatos lavintis bei tobulėti ir susisiekti su bet kuriame pasaulio taške esančiais virtualios erdvės kolegomis.

Tikriausiai jau sunkiai įsivaizduotume savo gyvenimą be šiuolaikinių technologijų: televizoriaus, radijo, kompiuterio, mobiliojo telefono. Žmogus psichologiškai pripratęs prie gyvenimo kokybę gerinančių arba buitį palengvinančių priemonių. Neretas pasineria į skaitmeninį pasaulį per giliai - užmiršta, kad tai yra tik gyvenimo imitacija, alternatyvi realybė, kuri nejučiom užgožia realųjį pasaulį. Žaidimai internete, socialiniai tinklai, virtualūs draugai ir pažintys pajėgūs supančioti kone kiekvieną. Bet čia ir slypi spąstai: kol mėgaujamasi skaitmeninio gyvenimo džiaugsmais, užmirštamas pagrindinis dalykas - saugumas! Asmenybės reputacijos saugumas. Konfidencialių duomenų saugumas. Šeimos ir giminaičių saugumas.

Ne paslaptis, kad XXI a. technologijos davė pradžią naujai nusikalstamai bangai - daugėja nusikaltimų internetu ir telefoninio sukčiavimo atvejų.

XXI a. sukčiai ir sukčiavimo būdai

Internetiniai ir telefoniniai aferistai - sukčiai, bandantys pasipelnyti kitų žmonių sąskaita. Dažniausiai jie pasinaudoja psichologinėmis žmonių silpnybėmis, potraukiu pinigams, noru besąlygiškai padėti artimiesiems.

Šių individų veikla Lietuvoje nėra naujiena. Vien pranešimai spaudoje įrodo, kad sukčiavimo atvejai neretėja, o apgautieji nepasimoko iš kitų klaidų, nors sukčiavimo schema dažniausiai lieka labai panaši, kartais vienoda ir nuspėjama: aferos mobiliuoju telefonu, elektroniniu paštu ar netgi socialiniais tinklais.

Mobiliųjų arba stacionarių telefonų sukčiai

Tokių sukčių taikinyje - vyresnio amžiaus ir apie tokio pobūdžio nusikaltimus mažai informacijos turintys asmenys. Apgavysčių scenarijus dažniausiai vienodas: auka sulaukia skambučio į mobilų arba stacionarų telefoną; skambinantis asmuo prisistato tolimu giminaičiu / giminaičio draugu; paskambinus pasakojama apie neva įvykusią nelaimę ir reikalingą skubią finansinę pagalbą (pavyzdžiui, giminaitis suimtas arba yra ligoninėje ir, norint išvengti nesklandumų su teisėsauga arba dėl sveikatos, yra reikalinga skubi finansinė parama); sukčiai stengiasi atakuoti auką psichologiškai: nepertraukiamai kalba, kad nebūtų padedamas telefono ragelis, kad auka neturėtų laiko pagalvoti kam paskambinti, kad nieko neklausinėtų; apgavikas siekia “užlaikyti liniją” , nes, pasak jo, jis gali bet kurią akimirką dar kartą skambinti.

Žmogus, patekęs į panašią situaciją, jaučia psichologinį spaudimą, ima panikuoti, mintis sutelkia į neva nutikusią nelaimę ir pasekmes, o viso to centre - artimą žmogų ir akimirkos tikslą - pinigų surinkimą. Retas apimtas panikos sumąsto paskambinti artimajam, kurį tariamai ištiko nelaimė. Vyresnio amžiaus žmonės, paveikti psichologinio spaudimo, neretai atiduoda visas turimas santaupas ir tik atsikvošėję po sandėrio bando susisiekti su artimuoju.
Nors spaudoje policijos pranešimų šia tema apstu, garbingo amžiaus asmenų apgavysčių atvejai - dažnas reiškinys.

Sukčiavimas elektroniniu paštu

Kaulijimas pinigų elektroniniu paštu įgauna pagreitį. Sukčiai pasitelkia į pagalbą privataus asmens duomenis, bando apgaulės būdu išvilioti pinigų.
Tam tikrais metodais gavę informacijos apie jus, jūsų giminaičius ar šeimos narius, sukčiai susikuria elektroninį paštą - tokį patį, kokį turi vienas iš jūsų artimųjų. Kadangi identiškų elektroninio pašto adresų būti negali, paštui susikurti sukčius naudojasi skirtingomis tarnybomis, kurios teikia nemokamas elektroninio pašto paslaugas, pavyzdžiui, gmail.com, yahoo.com, hotmail.com.
Imama auką kalbinti „kaip jums sekasi? kaip seniai jūs matyti”. Pajautus, kad jūs patikėjote bendravimo tikrumu, kalba pakrypsta apie problemas ir iškeliamas pinigu paskolinimo klausimas.

Vienas iš pavyzdžių: moteris gavo elektroninį laišką iš tariamo sūnėno, kuris guodėsi, jog buvo apiplėštas Anglijoje ir jam skubiai reikia pinigų, o skolą tikino grąžinsiąs su procentais. Nurodydamas sąskaitą, sukčius prašė pervesti pinigų į draugo, gyvenančio ir dirbančio kartu su juo Anglijoje, sąskaitą - mat pavogta ir jo banko kortelė - ir, kaip tikino, gautus pinigus jam atiduosiąs draugas. Moteris pervedė pinigų. Ir tik po mėnesio, kai buvo susisiekta telefonu su sūnėnu, paaiškėjo, kad jis pinigų neprašė, o apiplėštas nebuvo.
Skirtumas, kuriuo pasinaudojo sukčiai susikurdami elektroninį paštą, buvo: vardenis.pavardenis@gmail.com ir vardenis.pavardenis@hotmail.com (skirtingos tarnybos, teikiančios elektroninio pašto paslaugas).

Sukčiavimas socialiniuose tinkluose

Socialiniai tinklai - pasaulyje milžinišku greičiu populiarėjantis reiškinys. Jaunimas, šeimos ir brandūs verslininkai - socialiniuose tinkluose galima rasti kone bet kurį planetos gyventoją.
Į socialinius tinklus ypač patikliomis akimis žvelgia jaunimas. Jie nesivargina mąstyti apie asmeninio gyvenimo viešinimo pasekmes ir nenori įsigilinti į socialinių tinklų keliamą pavojų. Viešindami savo, savo giminaičių ar darbdavių duomenis, socialinių tinklų lankytojai sukčiams kuria reikiamos informacijos bazę.

Sukčiavimo socialiniuose tinkluos schema panaši į sukčiavimą elektroniniu paštu. Aferistai susikuria tariamai jūsų giminaičio anketą. Tam pasitarnauja aukos viešinama arba kažkada paviešinta informacija: galima patalpinti net keletą nuotraukų, kurias pati auka kažkada viešino. Taigi, aferistai, susikuria aukos giminaičio anketą ir pasiprašo draugauti - jūs tikrai neatmesite galimybės priimti į draugus giminaičio, su kuriuo kažkada šventėte tetos penkiasdešimtmetį. „Giminaitis” pradeda su jumis bendrauti, domisi kaip jums sekasi gyvenime, darbe ar kur kitur. O toliau veiksmų seka atitinka elektroninio pašto pavyzdį.

Kaip apsisaugoti

Tobulėja technologijos, su jomis tobulėja ir sukčiai - jie tampa išradingesni ir protingesni. Vieni seka savo aukas socialiniuose tinkluose, kiti gauna informacijos iš tikrų giminaičių būdami jų draugais ar darbo kolegomis. Šiandien kiekvienas skaitmeninės erdvės dalyvis yra potenciali auka.
Pagrindinis patarimas - socialiniuose tinkluose, darbo kolektyve ar tolimiems tolimiems giminaičiams neviešinti to, kas nėra būtina. Informacija apie privatų asmenį negali būti prieinama kiekvienam to norinčiam.

Telefoniniai skambučiai turi būti patikrinami. Skambinančiojo klauskite smulkmenų, vardų, gimimo metų ar kitos informacijos, kuri leistų įsitikinti, jog kalbate su jums svarbiu žmogumi.
Elektroninio pašto slaptažodį pravartu kas kiek laiko pasikeisti ir įsiminti, o ne rašinėti ant popieriukų prie kompiuterio ar ant jo darbastalio.
Elektroninio pašto slaptažodis neturi būti asmens vardas, pavardė arba gimimo metai. Kurkite skaičių, raidžių derinį, kuris tik jums kažką reiškia.
Naudojimasis socialiniais tinklais turi būti saikingas ir atsakingas, juose viešinama informacija neturi kelti grėsmės naudotojui ir jo artimiesiems.
Jei kompiuteris neatrodo tinkama vieta nuotraukoms saugoti, galima jas atsispausdinti. Jei ir spausdintas nuotraukų variantas nepatinka, idealiausia joms vieta - socialiniai tinklai? Pasirinkus tokį nuotraukų archyvavimo būdą, svarbu bent jau mokėti naudotis socialiniuose tinkluose esančiais privatumo nustatymais ir akylai sekti su jumis bendrauti ir susibičiuliauti norinčiųjų srautus.
Nauji draugai? Kaskart priimdami naują žmogų į savo draugų ratą socialiniame tinkle, atveriate vis naują kelią, kuriuo gali išplaukti jūsų anketoje turima ar kaupiama informacija.

Saugokite savo privatumą skaitmeniniame pasaulyje. Jis retai ateina su lauktuvėmis. Dažniau tai puiki priemonė neteisėtai veikai.