Virtualioje erdvėje klaidžiojantis laiškas apie galimybę kino teatre arba turguje užsikrėsti ŽIV klaidina visuomenę, žemina gydytojos pavardę ir kelia nepagrįstą sąmyšį.

Visuomenę gąsdinantis laiškas

Nebe naujiena - internete klaidžioja informacija apie ŽIV užsikrėtimo atvejus Vilniuje ir kituose šalies miestuose, kuomet žmonės neva atsisėda ant kino teatrų kėdėse paliktų ŽIV infekuotų švirkštų, atsiremia į juos autobusų ar troleibusų sėdynėse ir net bankomatuose, o, pajutę dūrį ir ieškodami jo priežasties, neva atranda ne tik švirkštą, bet ir prie jo prisegtą raštelį esą tas švirkštas buvo infekuotas ŽIV. Tokia informacija sklandė ir sklando ne tik komentarų forma, bet persikėlė ir į elektroninius laiškus su prierašais „Platinkite ir būkite budrūs!”.

Ištrauka iš laiško: „Pasirodo, tokie dalykai vyksta ir Vilniuje... Prieš keletą savaičių viename Vilniaus kino teatre moteris atsisėdo į krėslą ir pajuto adatą. Atsistojusi pamatė adatą, įsmeigtą kėdėn ir raštelį su užrašu „Jūs ką tik buvote užkrėstas ŽIV“. ŽIV kontrolės centras praneša apie daug panašių atsitikimų, atsitikusių neseniai kituose miestuose. Visos adatos buvo infekuotos ŽIV. Taip pat centras informuoja, kad tokios adatos buvo rastos ir visuomeniniuose bankomatuose. Mes kviečiame visus būti atsargiems. Svarbu prieš atsisėdant apžiūrėti kėdes visuomeninėse vietose. Kruopštaus apžiūrėjimo turėtų pakakti.<...> Vaikštant Vilniaus Kalvarijų turguje galima pajusti bakstelėjimą, į kurį nekreipsi dėmesio,vėliau gali sužinoti kad sergi ŽIV.“

Panašaus turinio elektroniniai laiškai vėl dėmesio centre – kyla dar viena tokio „spamo“ banga. Nesunku nuspėti, kodėl laišką persiunčiantieji tiki jo tikrumu: laišką neva pasirašo Vilniaus Universiteto ligoninės Žalgirio klinikos vyriausioji gydytoja doc. dr. HP Alina Pūrienė.

Naudojamasi gydytojos vardu

Laiške – ir neva gydytojos A. Pūrienės telefono numeris. Paskambinus juo paaiškėjo, kad nurodyti kontaktai – Žalgirio klinikos, o klinikos atstovė patikino, jog šie laiškai – nebe naujovė: virtualioje erdvėje naudojamasi profesorės A. Pūrienės vardu, apie tai jau rašė spauda, buvo konsultuotasi su Lietuvos AIDS centru, tačiau virtualios bangos sustabdyti kol kas nepavyko.

Susisiekus su gydytoja A. Pūriene, ji patikino, kad faktą, jog yra naudojamasi jos vardu, pastebėjusi prieš pusantrų ar daugiau metų, o tai, kad šiandien vėl apie laišką daugiau kalbama ir rašoma, įrodo, kad tai jau trečioji tokio turinio laiškų banga.

A. Pūrienė akcentavo, jog neturi nieko bendro su laišku ir laiško turiniu, o dėl žeminamo gydytojos vardo ji patikino kovojusi dalindama interviu šia tema, dalyvaudama spaudos konferencijose ir net kreipdamasi į policiją, tačiau tyrimas buvo nutrauktas dėl įrodymų stokos.

Konkrečių atvejų neužregistruota

Policijos departamento prie VRM Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Lina Nemeikaitė užtikrino, kad Policijos departamentas tokių užsikrėtimo ŽIV atvejų nėra užfiksavęs. Kad Vilniuje tokių ŽIV užsikrėtimo atvejų nėra buvę, patikino ir Vilniaus apskrities VPK Viešųjų ryšių poskyrio atstovai.

Tikimybė užsikrėsti – 0,3 proc.

Lietuvos AIDS centro specialistai rekomenduoja nebijoti ir netikėti tokių pranešimų informacijos realumu. Pasak jų, įspėjimai apie galimus „baksėjimus kino teatre ar turguje“ skirti kelti baimę tarp žmonių.

„Kviesčiau gyventojus nesibaiminti, nes ŽIV plitimo būdai yra žinomi. Minimu pranešimuose būdu rizikos užsikrėsti ŽIV praktiškai nėra. Aprašytų užsikrėtimo tokiu būdu atvejų nėra žinoma. Asmenys, siųsdami elektroninio pašto žinutes, nepagrįstai gąsdina visuomenę ir kelia sąmyšį“, - teigia Lietuvos AIDS centro direktorius medicinos mokslų daktaras Saulius Čaplinskas.

Kaip informuoja Lietuvos AIDS centras, moksliškai įrodyta, jog tikimybė užsikrėsti ŽIV atsitiktinai įdūrus injekcine adata, užkrėsta ŽIV, yra 0,3 proc., o tai reiškia, kad iš 1000 įsidūrusių žmonių užsikrės tik trys žmonės. Riziką užsikrėsti ŽIV ar kita per kraują plintančia infekcija nulemia keletas veiksnių, pvz., viruso kiekis ar imuninė sistema. Be to, ŽIV infekciją sukeliantis virusas yra nepatvarus aplinkoje ir greitai žūsta. Taigi grėsmė išlieka, tačiau yra labai maža net ir tada, kai adata tikrai užkrėsta. Šiuo atveju būtų didesnė hepatito B ar C viruso užsikrėtimo tikimybė.

Kasmet į Lietuvos AIDS centrą kreipiasi apie 50 asmenų, atsitiktinai įsidūrusių adata. Kol kas neregistruotas nė vienas asmuo, tokiu būdu užsikrėtęs ŽIV.