Kalifornijos universiteto Santa Kruze (University of California Santa Cruz) ir Karnegio instituto Vašingtone (Carnegie Institution of Washington) „planetų medžiotojų“ komanda atrado naują egzoplanetą (ne Saulės sistemos planetą). Šios planetos masė tris kartus didesnė už Žemės. Planeta sukasi aplink savo žvaigždę tokiu atstumu, kuris yra gyvybei tinkamoje zonoje. Šioje zonoje yra galimybių, kad planeta savo paviršiuje gali turėti skysto vandens. Mokslininkai patvirtino, kad tai į Žemę panašiausia egzoplaneta iš visų ligi šiol atrastų. Be to, ši planeta potencialiai yra tinkama gyvybei.

„Potencialiai gyvybei tinkama planeta“ astronomams reiškia tai, jog ši planeta galėtų palaikyti gyvybę, bet ji nebūtinai tokia, kurioje žmogus gerai jaustųsi. Gyvybės palaikymui reikalingi įvairūs faktoriai, iš kurių svarbiausi – atmosfera ir skystas vanduo.

Šis naujas atradimas - vienuolikos metų žvaigždės „Gliese 581“ stebėjimų rezultatas. Stebėjimų metu atrastos dvi naujos planetos, besisukančios aplink „Gliese 581“, papildančios šios žvaigždės planetų skaičių iki šešių.

Kaip ir mūsų Saulės sistemos planetos, „Gliese 581“ planetos turi orbitas, panašias į apskritimą. Naujoji planeta, pavadinta „Gliese 581g“, apskrieja aplink savo žvaigždę per 37 dienas. Jos masė (3-4 kartus didesnė už Žemės) rodo, kad ši planeta yra uolinga, su susiformavusiu paviršiumi ir gravitacija, tinkama atmosferai išlaikyti. Viena šios planetos pusė visada atsukta į žvaigždę ir joje visada yra diena, kita – nusisukusi nuo žvaigždės ir joje tęsiasi nuolatinė naktis. Mokslininkai mano, kad tinkamiausia gyvybei zona butų šios planetos terminatorius.

„Gliese 581“ yra 20 šviesmečių nuo Saulės nutolusi raudonoji nykštukė (žvaigždė, kurios masė nesiekia dydžio, jog galėtų įsidegti ir pradėtų vykti branduolinės reakcijos), kuri yra Svarstyklių žvaigždyne. Gyvybei tinkamoje zonoje ji turi dar dvi anksčiau atrastas planetas: vieną karštojoje pusėje (planeta c), kitą – šaltojoje pusėje (planeta d). Naujai atrastoji planeta g yra šios zonos viduryje.