Kasmet į pedagoginės pakraipos studijų programas stodavo tūkstančiai abiturientų, o jau po pirmųjų studijavimo mėnesių tarp jų pasigirsdavo kalbos, esą ten įstota, nes „aukščiau“ nepavyko. Dar po pusmečio kildavo diskusijos ir tarp akademinės bendruomenės narių, neva dalis pirmakursių – nemotyvuoti. Todėl nuo šių metų keičiasi stojimo į pedagoginės pakraipos studijas tvarka: išlaikę brandos egzaminus, abiturientai turi laikyti motyvacinį testą.

Ir užvirė diskusijos, ar reikalingas motyvacijos „matavimas“ ir ar motyvacinis testas – tinkamai parinkta priemonė.

Pedagoginės pakraipos studijų programas pasirenkančiųjų motyvacijos stygius – anokia paslaptis. Tarp šias programas pasirinkusių studentų atviri pasisakymai, esą pedagogika – ne jiems, jau bene dažnesni nei noras tapti pedagogais. Tarp jaunimo sklandantys juokeliai apie „būsimą mokytoją“ geriausiai atspindi esamą padėtį – nėra motyvacijos, pagarbos ir elementaraus noro.

Pedagoginės krypties studijų programų dėstytojai nerimą dėl motyvacijos taip pat yra išsakę, tačiau konkrečių veiksmų nebuvo, o kalbos motyvacijos anaiptol nedidino, tad nuo šių metų įsigalėjusi motyvacinio testo tvarka –daugeliui kaip perkūnas iš giedro dangaus.

Stojantiesiems į pedagoginės pakraipos studijų programas motyvacinį testą (klausimus raštu ir individualų pokalbį) privaloma atlikti tuo atveju, jei norima pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas. Gerai atliktas testas gali būti įvertintas dviem balais, „pripliusuojamais“ prie stojamojo balo. Motyvacinio testo nelaikiusieji gali tikėtis studijuoti pedagogines studijų programas tik savomis lėšomis.

Sistema aiški, tačiau abiturientų (ir ne tik!) subruzdimas atskleidžia daug kitų klausimų. Vienas jų – ar motyvacinis testas yra tinkama priemonė įvertinti abituriento norą tapti mokytoju.

Tai, kad motyvacinį testą atliekančiuosius vertina du asmenys – psichologijos studijų krypties aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo ir bet kurios aukštosios mokyklos dėstytojas – leidžia spėti apie tikrą abiturientų „perkandimą“ psichologiniu aspektu. Tačiau net ir šis faktas mokytojais norinčius tapti abiturientus neraminą, esą lietuvių kalbos vingrybes įvaldžiusiam ir mintis gerai dėstančiam abiturientui lengva įrodyti savo norą studijuoti prancūzų kalbos pedagogiką, net jei jo prancūzų kalbos žinios vidutiniškos, ir sunkiau testo vertintojus savo motyvacija įtikinti prancūzų kalbą puikiai valdančiam, tačiau lietuvių kalbos įmantrybes prasčiau išmanančiajam. O du balai, gauti už gerai atliktą motyvacinį testą, gali nulemti vidutinioko pergalę.

Motyvacinių testų laikymo šurmulys, prasidėjęs jau praėjusį penktadienį, tęsis iki šio trečiadienio, o papildoma testų sesija būsimuosius mokytojus „papurtys“ dar ir liepos pradžioje.

Jei jau kalbama apie būsimų pedagogų motyvaciją, įdomu, ar jos apskritai pakanka būsimiesiems studentams?