Jie gali palikti tūkstančius įrašų, bet gali ignoruoti ir nekomentuoti. Jie laukiami kaip ženklas, kad esi skaitomas, bet jų bijoma, kad neišpeiktų, nekritikuotų.

Komentatoriai – internetinių vandenynų žuvys: nuo dekoratyvinės žuvytės iki nuodingų piranijų būrių.

Kad komentatoriai – galinga jėga, rodos, niekas neabejoja. Ar jie sugeba tikslingai išnaudoti savo galimybes – jau kitas klausimas.

Apie juos rašomi tiek mėgėjiški rašinukai, tiek ekspertų išvados, bet jie lyg gripo virusas – geba mutuoti. Nepagausi, iki galo nesuprasi ir tikiu – nesuvaldysi.

Jų įrašai redaguojami, jie trinami... Ar tai mažina „internetinių žuvyčių“ populiaciją? Tikrai ne.

Kitur tik trinamos rankos, kad komentatoriai nepraustaburniai: bjauroki komentarai skaitomi nuodugniau nei juos inspiravęs įrašas.

Komentatoriai „pražysta“ galėdami pasipešti su kolegomis ir nusivilia, jei komentaras neiššaukia diskusijos.

Stebėjausi ir stebiuosi: žmonės neturi veiklos, kad gali sau leisti diskutuoti su anoniminiais komentatoriais?

***

Nuo dabar „interneto žuvytės“ laukiamos ir šiame tinklalapyje: jau įdiegta komentarų sistema.

 Su oficialesnio tipo komentatorių taisyklėmis siūlau susipažinti patiems, o čia pateikiu žemiškesnį taisyklių variantą:

• gerbk kitus ir, svarbiausia, save;

• rašyk taip, kad pačiam nebūtų gėda;

• jei gali nekomentuoti, tai ir nekomentuok.

Gerų komentarų!