Seime rengiamų apkaltų niuansams arba Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo klausimų peripetijoms nagrinėti pasitelkiamos specialiai suburtos komisijos. Svarstant pasiūlymą uždrausti fizines bausmes vaikams, specialistų komisijos neprireikė - išrinktieji nusprendė esą jie patys pakankamai kompetetingi klausimo analizei ir sprendimo priėmimui.

Kokios dar komisijos, jei net ir psichologų bei sociologų parašyti ištisi moksliniai veikalai apie neigiamas fizinių bausmių pasekmes vaikų raidai ir asmenybės formavimuisi pasidorė neverti dėmesio arba, tiksliau sakant, nebuvo deramai įvertinti. Tokiu atveju supranti, kad, jei vadybininkų ir teisininkų aukštosios mokyklos paruošia per daug, tai psichologų ir sociologų Lietuvai visai nereikia.

Apie problemos - fizinių bausmių taikymą vaikams - masiškumą bei opumą kalbos netyla jau nebe vienerius metus įvairiuose visuomenės sluoksniuose ir įvairiuose pasaulio kampeliuose per įvairių kultūrų prizmę. Fizinės bausmės vaikams uždraustos ir Skandinavijos šalyse, ir kaimyninėje Latvijoje ir tolimajame Australijos žemyne. Lietuvoje praėjusią savaitę šis pasiūlymas Seime buvo atmestas.

Jei nebuvo pakankamai argumetų "už", vadinasi, buvo užtektinai "prieš". „Prieš“ fronte ryškiausiai „suspindėjo“ citatos iš Biblijos. Na, nieko nepasakysi - "stipru"... Matyt, ne veltui sakoma, kad garsinė informacija taiklesnė už tekstinę (nors ginčytis galima), nes šįkart įgarsinta Biblijos citata persvėrė tomus mokslinės literatūros, specialistų pasisakymų ir internetinėje erdvėje klaidžiojančių, rodos, ne iš piršto laužtų komentarų. Štai tik maža dalelė paties primityviausio teksto apie fizinių bausmių vaikams pasekmes:

Fizinės bausmės sukelia skausmą, todėl jos skatina vaikus išsisukinėti, meluoti, ieškoti būdų, kaip nuslėpti, nutylėti savo išdaigas. Todėl įsitikinimas, kad smurtas ugdo vaikų pagarbą ir drausmę yra klaidingas. Fizinės bausmės jei ir ugdo, tai tik baimę ir nepagarbą tėvams. Kriminologiniai tyrimai, kurių metu buvo stebimas ir analizuojamas nusikaltusių vyrų elgesys, parodė, kad, jei motina arba tėvas naudoja prieš vaiką fizines bausmes, tai būna viena iš pagrindinių sąlygų, dėl kurių po 30 metų, t.y. jau suaugę asmenys yra linkę nusikalsti, nepaisant to, kad kitos sąlygos šeimoje buvo palankios vaiko augimui.

Ilgainiui, taikant fizines bausmes, vaikui formuojasi nuostata, kad tėvai – tie, kurie sukelia skausmą. Tai gali įtakoti vaiko norą vengti tėvų, nepasitikėti jais. Be to, naudodami fizines bausmes, tėvai „pasakoja“ vaikams, kad mušti, elgtis agresyviai yra normalu, priimtina ir efektyvu. Tai viena iš priežasčių, kodėl mūsų visuomenei būdingas nepilnamečių smurtinis elgesys.

www.mamosdienorastis.lt

Psichologai rūpestingi: po pluoštu fizinių bausmių kilmės variantų, po pasekmių aprašymų jie pateikia ir pasiūlymų, kaip nusiraminti ir susitvardyti suaugusiajam, sumaniusiam "auklėti" vaiką. Tarp patarimų minimas ir toks: "prisiminkite, kad jūs - suaugęs, jis - vaikas". Štai kokia geniali mintis. O jau pamiršta?

Įdomu, kad kai kurių sprendimų priėmimui Seime nereikalingos komisijos, o pakanka asmeninės patirties ir Biblijos ištraukų. Gaila, asmeninė patirtis toli gražu ne visada būna pavyzdinga. Antraip visuomenė būtų sveikesnė.

Informacijos probleminiais klausimais niekada nebūna per daug, o virtualioje erdvėje jos sklando apsčiai, tad bent kelis visiškai skirtingų stilių trupinėlius rasite ir Europos Tarybos parengtoje „knygelėje“, ir socialinių mokslų daktarės Austėjos Landsbergienės tinklaraštyje, ir sveikatos tematika rašančiuose tinklalapiuose  bei pasaulinio masto virtualiame susitelkime.

Apie pasiūlymo uždrausti vaikams taikyti fizines bausmes vertę ir poreikį būtina diskutuoti, tik visa tai neturėtų vykti primityviame lygyje, nes tema reikalaute reikalauja specialistų ginčų, o ne pasižarstymų „kaip aš užaugau“. Kodėl tuomet IAE uždarymo problemų sprendimams nepasinaudota asmenine patirtimi? Gal ir ten jos būtų pakakę?