Nuo vakar Kernavėje šurmuliuoja Mindaugo karūnavimo dienai bei Žalgirio mūšio 600 – osioms metinėms paminėti skirtas tarptautinis eksperimentinės archeologijos renginys „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje”.

Eksperimentinės archeologijos meistrai iš Lietuvos, Latvijos, Danijos, Vokietijos, Vengrijos, Baltarusijos, Rusijos, Švedijos ir Olandijos jau pradėjo trijų dienų programą, kurios metu numatyta gausybė paskaitų, renginių ir varžybų. „Gyvuosiuose“ kiemeliuose galima susipažinti su akmens, bronzos, geležies amžių gyvensena, pasiklausyti archajiškų muzikos garsų, stebėti archeologinius darbus...

Nors eksperimentinės archeologijos dienos Kernavėje organizuojamos jau dvyliktus metus, šie metai ypatingi dėl Žalgirio mūšio 600 – ųjų metinių ir dėl egzotiškomis naujovėmis pasipildžiusios festivalio programos: meistrai iš Vengrijos pristato „Jenö genties kiemą“, kuriame demonstruojama X a. vengrų gyvensena.

Jau pirmąją festivalio dieną Kernavės svečiams buvo padovanoti nuotaikingi pažintiniai renginiai ir įspūdingi reginiai.

Kernavės miestelis ir piliakalniai turistų lankomi ištisus metus, todėl miestelio svečiai – anokia naujiena, tačiau šį savaitgalį tokio gausaus atvykėlių būrio galėjo pavydėti bet kuris Lietuvos kurortas. Vietiniai gyventojai, savo kiemus pavertę automobilių saugojimo aikštelėmis, svečiams rodė pagrindinę pramogų kryptį: alėjoje link Kernavės Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčios įsikūrusį turgų ir piliakalnius, kur vyko festivalio renginiai.

Atvykėlių neatbaidė net dešimties litų mokestis už galimybę susipažinti su senaisiais amatais ir pasigrožėti anuometiniais gyvensenos ypatumais. Jei ne ryškios festivalio svečių drabužių spalvos, būtų galima sudvejoti ant piliakalnio įrengtų kiemelių laikinumu...

Liepų žievės kibirėlių pynėja – Birutė Salatkienė - archeologė, kuri pirmoji atkasė tokio tipo kibirėlius. Besišnekučiuodama su susirinkusiaisiais, ji tik retkarčiais nukreipdavo žvilgsnį į gaminį, o pirštai vis mikliai dėliojo žieves.

Aplink jaunuosius kauladirbius susidomėjusiųjų nemažėjo, mat aplink išdėlioti kaulai kauliukai ypatingai intrigavo. Ne mažiau viliojo ir meistrų pasakojimas esą geriau apdirbti laukinio žvėries kaulus, kadangi šie – žymiai tvirtesni.

Narvos ir pamarių kultūrų kiemelis.

Prie kiemelių susirinkusiųjų dėmesį prikaustė ir nugužėti šiek tiek tolėliau privertė demonstruotas viduramžių teismų ir bausmių procesas. Čia suvaidintas trumpas etiudas apie kunigaikštį šnipinėjusią mergelę ir senyvą jos tėvą. Žiūrovų akivaizdoje apklausti, čia pat jie turėjo susilaukti ir bausmės. Kol mergelė buvo pririšta prie gėdos stulpo, jos tėvui turėjo būti nukirsdinta galva.

Šiemetinė gyvosios archeologijos dienų naujovė - „Jenő genties kiemas“. Aukštoje palapinėje, jurtoje, vengrų X a. drabužius demonstravo ir kasdieninius vyrų darbus – ginklų, apdarų bei trofėjų priežiūrą – atlikinėjo aukštas stotingas vengras. Dėmesį kaustė jurtos sienas puošiantys veltinio kilimai.

Išėjus iš palapinės, akies taiklumą kvietė išbandyti ir daugiau savo šalies istoriją pristatančių vengrų. Taiklumas taiklumu, tačiau jų VII – XII a. apdarai verti dėmesio.

O štai viduramžių kovos nepaliko abejingų. Narsių vyrų kovos bailesnius vertė krūpčioti, bet neatbaidė. Piliakalnis, kova, šūksniai, apranga – visuma užburia.

Po įnirtingos kovos ramybe žiedžiant puodus kvietė pasimėgauti ištisas puodžių kiemelis. O jame - tikrų tikriausias gyvenimas: kas valgo, kas snaudžia, kas dirba, kas pykstasi, kas šypsosi...

Tarptautinis eksperimentinės archeologijos festivalis „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“ tęsis iki antradienio vakaro, tačiau pirmieji svečiai, festivaliui skyrę vieną dieną, atsisveikindami ropštėsi ant visų piliakalnių. O tai – tikras jėgų išbandymas.

Susidomėjusieji į festivalį dar spėtų. Juolab, kad antradieniui žadama puiki programa: bronzos ir sidabro gaminių liejimas, archajiškų muzikos instrumentų pristatymas, viduramžių šaudymo iš lanko turnyras...