2012 m. gegužės 18 d., Penktadienis

Naujienos kitaip

Laisvadienis per Kūčias - būti ar nebūti

Parengė Judita Jensen
2010 m. lapkričio 25 d., Ketvirtadienis
Kalėdiniai papuošimai

Idėja per Kūčias įteisinti laisvadienį tampa vis realesnė.

Idėja per Kūčias įteisinti laisvadienį tampa vis realesnė. Praėjusią savaitę ji susilaukė pirmojo pritarimo Seime, šią savaitę Seimo pirmininkė Irena Degutienė taip pat išreiškė sutikimą, tad, jei du numatomi balsavimai taip pat bus siūlomo laisvadienio naudai, turėsime tryliktą oficialiai įteisintą šventę Lietuvoje.

Šiuo metu LR Darbo kodeksas įvardija švenčių dvyliktuką: Naujųjų metų diena, Lietuvos valstybės atkūrimo diena, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena, krikščionių Velykų dienos, Tarptautinė darbo diena, Motinos diena, Tėvo diena, Rasos ir Joninių diena, Valstybės diena, Žolinė, Visų Šventųjų diena ir Kalėdų dienos.

Europos kontekste esame šalis, turinti ką švęsti ir noriai tai daranti.

Žinant kokiomis aplinkybėmis buvo išsikovota teisė ilsėtis per Jonines, Kūčių laisvadienis atrodo išties sąmoningas žingsnis. Kita vertus, švenčių sąrašo ilginimas neatrodo kukliai.

Prisiminkime vieną naujausių oficialiai įteisintų laisvadienių – Rasas arba Jonines. Idėja „Laivę Joninėms!“ kilo „Utenos alaus“ ir televizijos kanalo TV3 sutarime. Pasitelkus galingą visuomenės informavimo priemonę, sukūrus tvirtą reklaminę akciją, pakalbinus žinomus vardus ir veidus bei dainuojant tuo metu ypač populiarios grupės sukurtą Joninių himną iškovoti visuomenės palankumą sudėtinga nebuvo. Visi patenkino savo lūkesčius, buvo išsidalinta reklamos nauda, o visuomenė liko džiaugtis laisvadieniu.

Kūčių laisvadienio idėjos atvejis kitoks. Seimo socialdemokratų frakcijos nariai įregistravo pataisą ir be įmantrių akcijų leido idėjai pačiai skintis kelią. Jai padėti turėtų faktas, kad linkstama šventę pripažinti laisvadieniu, tačiau nedidinti nedarbo dienų skaičiaus, t. y., siūloma už Kūčių dieną atidirbti antrą gruodžio savaitgalį arba kitą numatytą dieną.

Vienas iš Darbo kodekso papildymo pasiūlymą pateikusiųjų, Edvardas Žakaris, pripažįsta, jog laisvadieniai brangiai kainuoja (diena - 80-100 mln. Lt.), tad išlyga – atidirbti už Kūčių laisvadienį – skamba patraukliai net ir Kūčių laisvadienio priešininkams.

Kadangi Seime klausimas bus svarstomas skubos tvarka, siekiant dar šiais metais papildyti Darbo kodeksą, bus labai įdomu pastebėti, kas veiksmingiau: dviejų didelių verslų susibūrimas ir milžiniška vieša jų akcija, ar ramiai Seime pateiktas pasiūlymas?




Griežtai draudžiama informaciją kopijuoti, dauginti, platinti, republikuoti, panaudoti interneto svetainėse arba kitose informavimo priemonėse be raštiško VšĮ „Žurnalistika kitaip“ sutikimo. Jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.zurnalistika-kitaip.lt kaip šaltinį su aktyvia nuoroda. Visas leidinio turinys yra apsaugotas anti-plagijavimo sistema COPYSCAPE.
Žurnalistika kitaip
Komentarų skaičius: 11

traktoristė|2010-11-25 09:15

Paveiksliukas gerai nuteik. Geriau būčiau nemačius Sigito komentaro tai rytas jau būtų visai šventinis. Girdėjot praneša iki -23 šalčio, žiema atėjo.
Nustebau kad tiek daug švenčių turim. Kūčios man didesnė šventė nei Žolinė. Aš žolinių nešvenčiu už tai keistai ta šventė atrodo visam saraše.
Pajuokausiu, tai nepykit. Labai daug bedarbių tai vienas žmogus šeimoj tikrai namie sėdi, padarytų tas Kūčių vakarienes ir taips. Kam dar išeiginė. Reikia palaukt bent kitų metų.

*Tata|2010-11-25 11:13

Už "priekabiavimą" prie Joninių šventės, visų Jonų vardu, jums gerb. Judita noriu pagrūmoti pirštu: nu, nu, nu,.....:D.
Mums, pensininkams tai kas "visos dienos, kaip šventė, kaip žydėjimas vyšnios", bet dirbančioms moterims nedarbo diena tai gerai, gražesnį ir puošnesnį Kūčių stalą, mažesnėmis išlaidomis paruoš, tai ir vyrai bus laimingesni, į žanduką pabučiuos. tik gal reikėtų kokią Tarptautinę (chi) darbo dieną, kad jau taip pavadinta, tikrai padaryti "spartuoliško" darbo diena, o ne išeigine.

Jonų vardu; Jonas Cicėnas - Tata.

Našlė juodoji|2010-11-25 12:19

Būdavo šventės ne dėl stalo gražumo. Ant jo padėdavo šviežiai keptos duonelės, riebaus mušto sviesto ir eglišakį tėvas partempdavo iš miško dėl kvapo. Per Kūčias nebuvo kada pilną stalą padengti, nes reikėjo į bažnyčią eiti, pasimelsti ir neužmiršti, kad ryte reikia anksti keltis vėl į bažnyčią. Niekas neužsibūdavo prie stalo. Dėmesys buvo Kalėdoms.
Dabar gruodžio 24 parduotuvėse nusitęsia didžiausios eilės prie žuvies ir vyno. Gali pasirodyti lyg motyvas iš Švento rašto, deja, su tuo tai nesusiję. Tokia pati eilė būna prie dešros, mišrainių ir mandarinų. Prisikrauna pilnus vežimus, moka po kelis šimtus litų vien už Kūčių stalą pilną rūkytų mėsų ir nelietuviškų vaisių.
Negali sakyti, kad senais laikais nereikėjo pasiruošti. Moterys duonai iš anksto raugą ruošė ir grietinę kaupė sviestui. Visur spėdavo. Kai geriau pagalvoji, o kur jos šiandien nespės. Spės ir be išeiginių.
Apsivalgęs vyras nesusilenks pabučiuot. Geriau su saiku.

Fredis*|2010-11-25 12:34

Nelabai supratau kokių "dviejų didelų verslų susibūrimas" gali lemti sprendimą. Prekybininkas svarbu, kad Kūčios būtų šventinė diena ar priešingai - darbo?
Kiek girdžiu viešoje erdvėje pasvarstymus, tai abejonės kyla tik dėl nedarbo dienos patiriamų nuostolių, nesurenkamo biudžeto. Krikščioniškam-katalikiškam kraštui tokia šventė tiktų, tuo abejojančių yra mažai.
Autorė galėjo išreikšti savo nuomonę ir ją pagrįsti, arba pasakyti, kad nuomonės neturi ir pasitikinti Seimo-Tautos atstovybės sprendimu.

Našlė juodoji|2010-11-25 12:49

Ką aš galiu pasakyti, Fredi, elementariai skaityti tekstą vaikai išmoksta pradinėje mokykloje.

Žmona|2010-11-25 15:22

Dabar, kai atsukom laikrodį, temsta anksti. Prie Kūčių stalo reikia sėst pirmai žvaigždei sužibus. Tai reiškia, kad namo reikėtų grįžti bent apie 14-15 val. ir tada spėtum stalą paruošti. kita vertus, ta makalynė su kilnojamom išeiginėm dienom - visiška nesąmonė. Gal būtų logiška vasarą viena valanda darbo prieš šventes netrumpinti, o per Kūčias dirbti 5-6 val. be pietų pertraukos.

Jonux|2010-11-25 16:44

Vokieciai svencia beveik visas religines sventes... budavo, kad as net nezinau (kadangi esu prastas krikscionis) kad svente... nuvaziuojam i DE apsiprikt, ir "pabuciuojam" duris... Ie visgi, vokieciai net ir tiek svesdami, kazkaip neprapuola, ekonomika klesti...

traktoristė|2010-11-25 20:17

Tai kuo vokiečiai gali skųstis, jie gerai gyvena, čia tik mes Europoj ubagaujam. Va ir dabar skaitau, kad Slovėnijoj vidutinis uždarbis yra 1,5 tūkstančių eurų. Pas mus 2 tūkstančiai litų. Tai reiškia Slovėnijoj tas vidutinis atlyginimas yr dvigubai didesnis.
Nori nenori aš prisimenu Tatos rašymus kad Lietuvoj gyvent labai gera ir galvoju kad aš tikrai kvaila, nes apie Tatą to pasakyt negaliu. Auginu vaikus, negaliu gerai užsidirbt dėl to nepergyvenu ale pikta kad kurie užsidirba tyli susiraukę bo va pašalpom gyvi ubagai yra neišsilavinę ir tas yr jų bėda.
Labai patiko Našlės mintis. Tas vežimas pirkinių būna kaip lovys paršiukams kaime. Žmonės Kūčias supranta tikrai ne šventiškai. Jiems apsivalgymo vakaras ir ne kitaip. Šventi lietuviai.

Fredis*|2010-11-25 23:19

z-analitike, su artėjančiais Naujaisiais Metais. Būk laimingas.

z-analitikas|2010-11-26 10:35

Na, Fredi*, ir tave su artėjančiom šventėm.
Jei dar nematei orų prognozių, tai savaitgalį praneša plikledį, todėl eidamas šeštadienį ar sekmadienį iš namų batukus rinkis atsargiai. Geriausias pasirinkimas - batukai su minkštu padu. Pasirinkus minkštapadžius batukus, tikimybė, kad paslysi, yra daug mažesnė negu su kietapadžiais batukais.

z-analitikas|2010-11-26 11:48

Panelės Juditos kai kurios rašinuko dalys atrodo neadekvačiai ir neapgalvotai. Kelios ištraukos "Europos kontekste esame šalis, turinti ką švęsti ir noriai tai daranti.", "švenčių sąrašo ilginimas neatrodo kukliai". Atsiprašau, tikriausiai tai yra mūsų gerbiamų LR Seimo narių pamąstymai, kurie taipogi nespinduliuoja giliomis įžvalgomis. Kadangi mielo kolegos Jonux buvo paminėta Vokietija, pamąstykime ir mes šiame konkekste. Gal Lietuvos piliečiai turi keletą laisvų dienų, bet mūsų kasmetinės atostogos yra graudžios keturios kalendorinės savaitės. Vokietijoje darbuotojų atostogos trunka šešias kalendorines savaites. Pamąstykime, kas daugiau ilsisi. Galima būtų dar pakalbėti apie Vokietijos įmones, kuriose yra susiklosčiusios gilios ilgametės tradicijos. Kalėdos Vokietijoje yra ypatinga šventė visai tautai. Todėl įmonių vadovai iš pagarbos savo darbuotojams ir puoselėdami įmonių gerą vardą suteikia darbuotojams kalėdines atostogos (atostogų trukmė priklauso nuo įmonės geros valios nuo 1 iki 2 savaičių), kurios nėra išskaičiuojamos iš kasmetinių darbo kodekso apibrėžtų atostogų. Tai yra įmonių geros valios ženklas. Prie darbo staklių stovi tik darbotojai, be kurių išsiversti neįmanoma, ant kurių sukasi likusios visuomeninės tarnybos. Bet ir jie nebūna nuskriausti, gauna papildomus kompensacinius bonusus. Tikriausiai dėl šios priežasties Vokietijos darbuotojai nespjaudo ant savo įmonių direktorių, bet džiaugiasi kartu galėdami kurti šviesią ateitį.
Dabar pamąstykite apie Lietuvos tiksliau apie lietuviškų įmonių vadovų mentalitetą, manau nereikia net nieko rašyti, patys susiprasite, ką noriu pasakyti. Nesakau, kad Lietuvoje nėra įmonių, leidžiančių savo darbuotojams atsipalaiduoti per žiemos šventes. Yra, bet jos dažniausiai būna užsienio kapitalo.
Palikti komentarą
  1. * - žvaigždute pažymėtus formos laukus užpildyti būtina!



A. Macijausko premija
Nmedia 2010

Naujausios temos

Populiariausios temos

Karštos diskusijos

Nauji komentarai

© 2009 - 2012 VšĮ „Žurnalistika kitaip“. Visos teisės saugomos. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką VšĮ „Žurnalistika kitaip“ sutikimą.