Gyvatė turi unikalią infaraudonųjų spindulių jutimo sensorinę sistemą, kuri padeda joms „matyti“ grobio skledžiamą šilumą. Duobagalvės angys (Crotalinae) pajunta šiltakraujį grobį, nes turi galimybę jausti infraraudonuosius (750 nm – 1 mm) spindulius. Ši sistema yra ypatingai jautri, nes duobagalvės angys gali jausti auką, kuri yra net iki 1m. atstumo nuo jų. Teksaso barškuolė (Crotalus atrox) yra labiausiai išsivysčiusi šiuo atžvilgiu gyvatė ir jos sugebėjimui justi infraraudonuosius spindulius neprilygsta jokia kita gyvatė.

Šilumos jutimo organai yra tarp akies ir šnervės, o  atrodo kaip duobutės. Šios duobutės (angl. loreal pit), kuriose yra labai daug somatosensorinės sistemos aksonų, aptinka infraraudonąjį signalą. Kaip šis organas jaučia bei paverčia infaraudonuosius signalus į nervinius impulsus, dar nežinoma.

Kai kurios nenuodingų rūšių gyvatės iš pitoninių (Pythonidae) ir smauglinių (Boidae) šeimų tai pat jaučia infraraudonuosius spindulius, tačiau šis jutimas yra 5-10 kartų silpnesnis nei duobagalvių angių. Pitonai ir smaugliai šilumos jutimo organus turi lūpose ir šių organų struktūra yra ne tokia sudėtinga kaip duobagalvių angių duobutės, tačiau, jose taip pat gausu kraujagyslių ir aksonų, nors ir mažiau nei duobutėse. Todėl reliatyvų jautrumą infraraudoniems spinduliams šiose gyvatėse tikriausiai lemia molekuliniai bei anatominiai skirtumai šiuose organuose. Molekulės, atsakingos už šių organų veiklą, nežinomos, taigi sunku išsiaiškinti, kokie biofiziniai reiškiniai yra atsakingi už šių organų fiziologiją. Tai pat nežinoma, ar duobagalvės angys, pitonai ir smaugliai infaraudonųjų spindulių jutimui naudoja tas pačias molekules.

Kalifornijos universiteto mokslininkai išsiaiškino, kad sensorinių neuronų aksonuose baltymas TRPA1, kuris yra jonų kanalas, atlieka infraraudonųjų spindulių jutimo funkciją. Šis baltymas buvo rastas tiek duobagalvėse angyse, tiek smaugliuose ir pitonuose. Jis priklauso baltymų, kurie yra naudojami kaip jutimo receptoriai, šeimai. Kitas šios šeimos narys - TRPV - yra jautrus temperatūrai arba kapsicinui. Būtent dėl šių receptorių mums būna „karšta“ burnoje, valgant aštriąsias paprikas.

Originalus straipsnis: Molecular basis of infrared detection by snakes. Elena O. Gracheva, Nicholas T. Ingolia, Yvonne M. Kelly, Julio F. Cordero-Morales, Gunther Hollopeter, Alexander T. Chesler, Elda E. Sánchez, John C. Perez, Jonathan S. Weissman & David Julius.  Nature 464, 1006-1011 (15 April 2010)