Nuo kovo pabaigos lauktos homoseksualų eitynės įvyko, nors Stanislovas Buškevičius įnirtingai kartojo priešingai. Nei plunksnų, nei nuogo kūno Lietuvos žemei nebuvo parodyta – gal kas nusivylė? O prie Baltojo tilto protestuojančiųjų sukurta karo atmosfera panašėjo į Lietuvos mini modelį prieš kuklų aptvertos teritorijos plotelį – Europą.

Romualdo Granausko apysakoje „Gyvenimas po klevu“ vaizduojama ypatinga scena, kurioje senutei Kairienei ūkio darbus padedantis atlikti anūkas Darius – traktorininkas, nevengiantis alkoholio – sėdi prie stalo, valgo, geria degtinę ir staiga, Kairienei surikus apie nuo kalniuko trobos link pajudėjusį traktorių, Darius puola į lauką jo stabdyti, tačiau, nepajėgęs įšokti į traktoriaus kabiną, žūva po jo ratais, o Kairienė,  nors turi laiko pasitraukti į šalį, griebia kastuvą ir puola gelbėti savo trobos - daužyti juo traktoriaus lempų vildamasi, kad šis... apaks.

R. Granausko apysaka parašyta daugiau negu prieš 20 metų, bet Kairienės veiksmai prieš traktorių atitinka protestuojančiųjų elgesį per homoseksualų eitynes savaitgalį: daug baimės prieš tai, kas nesuprantama, baimė reiškiama agresija, nukreipta taip naiviai ir netikslingai, kad nežinia, kaip paskirstyti savo gailestį – homoseksualams dėl eitynių voljere (atsiprašau, bet kaip kitaip?) ar protestuojančiųjų prieš nežinia ką būriui.

Nei Kairienės kastuvu daužomas traktorius neapako, nei dėl protestuojančiųjų homoseksualai iš eitynių neišsilakstė. Į kaimą „atėjo“ traktoriai, į Lietuvą „ateina“ homoseksualai. Baisu, tiesa? Arklių traukiami vežimai - įprasti, burzgiantys traktoriai – metalinės pabaisos. Tradicinės šeimos – gerai, homoseksualumas – išsigimimas. Bet jei metalinė pabaisa, įgijusi įvairiausių pavidalų, tapo neatskiriama gyvenimo dalimi, homoseksualumas, ginamas teisiniais niuansais ir saugomas žmoniškaisiais principais, taip pat turės prigyti.

Nebūtų buvusių eitynių – nebūtų ir homoseksualumo? Nebūkime naivūs... Susigyvensime su šia didžia „naujiena“ – homoseksualų yra, jų teisių yra, o palaikymas irgi jaučiamas.

Galbūt tuo ir graži provincija: pasipriešinimu viskam, kas nepažįstama, nesuprantama ir nematyta. Net jei tai tik voljere einantys.