2012 m. vasario 11 d., Šeštadienis

Naujienos kitaip

Studijos užsienyje – mada ar išsigelbėjimas?

2010 m. vasario 08 d., Pirmadienis
Anglijos universiteto studentė

Studijos užsienyje – mada ar išsigelbėjimas?

Vasario 4-6 dienomis Litexpo parodų centre vyko paroda „Mokymasis. Studijos. Karjera 2010“, kurios metu moksleiviai buvo raginami pasilikti Lietuvoje, rinktis studijas mūsų šalyje, supažindinami su universitetais, kolegijomis bei profesinėmis mokyklomis. Tačiau didelio dėmesio susilaukė ir užsienio universitetai. Kaip ir kasmet dauguma būsimųjų studentų pasiryžę vykti studijuoti ir laimės ieškoti užsienyje, ypač Jungtinėje Karalystėje. Ar karčios mokslo šaknys svetimoje šalyje, kokie skirtumai pastebimi studijuojant Lietuvoje ir svetur? Į šiuos klausimus atsako Audrius ir Dalia - Londono universitetų studentai.

Dalia Š., 21 m. (studijuoja Queen Mary University of London):

Jei vyksti studijuoti į Angliją, turi būti pasiruošęs dideliam darbo srautui. Labai svarbu įveikti kalbos barjerą, kad galėtum mokytis toliau. Man asmeniškai dėstytojai labai daug padėjo, jei ko nors nesuprasdavau, kartais net pakartodavo sakinius lėčiau, bet reikia turėti omenyje, kad pagalba ir nuolaidos yra du skirtingi dalykai. Niekas didesnio pažymio neparašys, jei esi svetimtautis. Egzaminai taip pat čia vertinami griežtai, reikia rašyti tik konkrečius bei trumpus atsakymus.

Per paskaitas medžiaga pateikiama skirtingomis formomis: vyksta diskusijos, konspektavimas bei pateikiama video medžiaga. Skirtingas informacijos pateikimas labai padeda geriau ją įsidėmėti.

Pagrindiniai Londono universitetai probemų dėl knygų trūkumo taip pat neturi, kai kurios bibliotekos yra tokios dideles, jog jose yra speciali vieta, kur galima valgyti ar net pasnausti. Taip pat studentams taikomos įvairios lengvatos, įsigijus knygų savo lėšomis daugiau nei pusę sumokėtų pinigų grąžinama užpildžius reikiamų dokumentų formas.

Audrius L., 23m. (studijuoja London Metropolitan University):

Įstojęs į universitetą Lietuvoje, pajutau, jog tampu tik masės dalimi, netenku galimybės išsiskirti ir atsiskleisti kaip asmenybė. Paskaitos buvo ganėtinai nuobodžios ir monotoniškos. Kai kurie dėstytojai tiesiog perskaitydavo savo šimto metų senumo konspektus, nesivargindami ką nors juose keisti. Buvo labai sunku palikti savo gimtąjį miestą, vakarus prie jūros išmainyti į Londono triukšmą, tačiau matydamas sunkiai dirbančius savo tėvus ryžausi išvykti ir kurtis ateitį pats.

Nei karto neteko gailėtis dėl tokio savo sprendimo, nors pradžia nebuvo lengva. Iškart pradėjau mokytis ir dirbti. Darbą susirasti tikrai nebuvo taip lengva, kaip įsivaizdavau prieš atvykstant. Laiko pasilinksminimams, kokį turėjo mano draugai Lietuvoje, nebuvo. Tačiau jau po pirmųjų mėnesių supratau, jog esu ten, kur ir turiu būti. Studijavau savo svajonių specialybę, įgijau daug patirties bei praktinių žinių.

Tačiau studijos užsienyje taip pat nėra pažadėtasis rojus, kaip daugelis tikisi. Manau, jog studijuoti Anglijoje geriausia tiems, kurie jau subrendę savarankiškam gyvenimui ir pasiryžę dirbti bei nepasiduoti kilus sunkumams. Žinoma, pasitaiko ir turtingų tėvų vaikučių, kurie studijas užsienyje renkasi ne tiek dėl kokybės, kiek dėl noro pasipuikuoti. Tokiems studijavimas virsta studentavimu, mat dėl per didelio pinigų kiekio jaunuoliams dažnai apsisuka galva.

Aš mieliau gyvenčiau Lietuvoje, čia mano šeima, šaknys, norėčiau ir pats sukurti šeimą gimtinėje, bet kol kas matau daug spragų švietimo sistemoje, tai ir skatina migracijos bangą...

Lietuvoje studentams blogos sąlygos mokytis ir tuo pat metu užsidirbti, labai prastos sąlygos bendrabučiuose, paskaitų metu dažnai užkertamas kelias bet kokioms diskusijoms, dėstoma principu „savo mintis pasilaikyk sau“. Londono universitete, kuriame studijavau, suteikta didelė kūrybinė laisvė, vyksta dėstytojo ir studento diskusijos, jaučiamas šiltas kontaktas. Gyvenimo sąlygos puikios, gyvenau bendrabučio kambaryje vienas, galėjau gerai išsimiegoti ir mokytis kada ir kiek norėjau. Žinoma, kainos Lietuvos ir Londono bendrabučiuose smarkiai skiriasi, bet uždirbtų pinigų gyvenimo išlaidoms padengti pakakdavo.

Investuodami į mokslą, investuojame į ateitį. Kokius specialistus sukursime, tokie mokys, gydys ateities kartas, todėl mokslo kokybė labai svarbi. Norėtųsi, kad to būtų siekiama ir Lietuvoje. Kita vertus, ar bėgti yra geriausias variantas? Galbūt turėčiau skatinti jaunimą likti ir kovoti už tikrai kokybiškas, geras studijas bei palankią paskolų sistemą?




Griežtai draudžiama informaciją kopijuoti, dauginti, platinti, republikuoti, panaudoti interneto svetainėse arba kitose informavimo priemonėse be raštiško VšĮ „Žurnalistika kitaip“ sutikimo. Jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.zurnalistika-kitaip.lt kaip šaltinį su aktyvia nuoroda. Visas leidinio turinys yra apsaugotas anti-plagijavimo sistema COPYSCAPE.
Žurnalistika kitaip
Komentarų skaičius: 27

Fredis*|2010-02-08 08:15

Įdomiausia vieta tekste -> "paskaitų metu dažnai užkertamas kelias bet kokioms diskusijoms, dėstoma principu „savo mintis pasilaikyk sau".
Prisimenu savo studentavimą ir norą pasireikšti, diskutuoti, tai dabar tik šypsnis ima. Docentas, dėstyutojas turi turėti geležinę katrybę kiekvieno pusdurnio plepalų, išsišokimų ir minčių išklausyti. Ne visi dėstytojai yra labai mielaširtingi ir turi tiek kantrybės. Žinoma, paskaitos turi vykti kūribingai, tik, kad tie studentai dažniausai yra visiški mėmės, nieko jie įdomaus negali pasakyti nei sau , nei dėstytojui, nei Pasauliui. Šita kompiuterinė karta (kaip ir ankstesnės) yra pusdurniai.

51.8|2010-02-08 08:23

Jei šiuolaikinė kompiuterinė karta pusdurniai, reiškia, kad vyresni (dabartiniai tėvai ir net seneliai) buvo visiški durniai. Chi.
Gi iš jų perimam pagrindus, o tik kvarbatkas prisiuvam savas. Chi.
Fredi, kažin kiek tau metų. Ar esi "pus..." ar visai "dur..."? Chi. Chi. Chi.

Fredis*|2010-02-08 08:33

skaičių kratiniui 51.8, kuris jaučiais ignoruojamas dėl savo e-pašto nepaklausumo:
- Aš esu "visai visai du...", negi nesijaučia?

Inga*|2010-02-08 08:42

Brangus fredi, ne visi studentai yra pusdurniai, man labai įdomu, kur tu mokeisi? Kur tave vien pusdurniai supo? Man atrodo mokeisi kokioje statybininkų aukštojoje mokykloje.
Universitetuose yra labai daug gabių studentų, kartais jie tiesiog būna ne tokie nagli, kad pasireikštų kaip tie vadinami dundukai. Studijuodama kiek aš kartų mačiau, kaip gabūs bei viską savo jėgomis mokantys studentai buvo ignoruojami, nes jie buvo šiek tiek tylesni ir ramesni. O dundukai, kurie savaitgaliais gerdavo ir ateidavo pachmelni į paskaitas buvo dėstytojų dėmesio centre, nes naglai išsakydavo savo mintis.
Laikas pertvarkyti Lietuvos švetimo sistemą.

Fredis*|2010-02-08 08:55

Visiškai pritariu Ingai*.
Aš mokiausi išimtinai tarp naglų pachmelnų, o pats buvau iš tų tyliųjų ir ramesnių.

z-analitikas|2010-02-08 09:14

Inga, na tu cia uzlenkei. Gal ne Svetimo sistema reikia pertvarkineti o studentu mastysena. Kad negertu kiekviena savaitgali :), o pradetu mokytis ir mastyti kitaip. Jei studentas nenores mokytis, tai jam ziniu niekas ir nesukis i smegenine. Nors is pagrindu reiketu pertvarkyti ir visu Lietuvos runkeliu mastysena. Pradedant nuo mokiniu ir baigiant mokslo daktarais.
Yra du galimi variantai:
Pirmas fantastinis.
Antras realus.
Fantastinis: Lietuvos studentai patys prades mastyti ir pakeis savo mastysena.
Realus: atskris ateiviai ir pakeis studentu mastyma.

Karvė|2010-02-08 10:44

Mokiausi ir Lietuvoje, ir užsienyje. Lietuvoje mokiausi sunkiai (vakarėlį sau leisdavau kartą per porą mėnesių), nes padidinta stipendija buvo būtina išgyvenimui. Tačiau po pirmų 2 kursų arimo visi keliai jau buvo atviri - ir Lietuvoje ir užsienyje. Užsienyje mokslai jau buvo kaip atostogos - nesudėtingi, tačiau įdomūs ir kokybiškiau dėstomi ir po kiekvienos sesijos likdavau išmokęs ir sužinojęs žymiai daugiau nei LT. Nors dėl komunikavimo problemų niekada neturėjau, tačiau bendravimas su dėstytojais Lietuvoje ir užsienyje tikrai skiriasi - Lietuvoje prie jų prieiti sudėtinga, nors, reikia pripažinti, rodantiems pastangas laiko ir jie atranda. Užsienyje bendravimas betarpiškas, dėstytojas tau skiria tiek laiko, kiek priklauso (pagal programą).

Iš savo patirties galiu pasakyti, kad su mokslais užsienyje, taip pat kaip ir su darbu, verslu ir gyvenimu bendrai - stengiantis ir sunkiai dirbant, galimybės ten nepalyginamai geresnės, tačiau malant š... visur būsi skurdžius.

z-analitikas|2010-02-08 11:11

Mokslas Lietuvos universitetuose kartais būna nuobodus, na ne kartais bet daugumoje atvejų.
Kiek pamenu iš savo studentiškų laikų, per visas mano studijas tik keli dėstytojai tikrai dėstė įdomiai ir galima būtų teigti, užburiančiai. Ateini į paskaitą ir klausai ištempęs ausis visą laiką. Kuo jaunesnis dėstytojas, tuo jis labiau stengiasi suintriguoti savo kalba, metodine medžiaga, na ir panašiai.
Tuo tarpu garbaus amžiaus dėstytojai tuo nesuinteresuoti Jie sėdi, skaito iš savo 100 amečių konspektų, kurios parašė dar būdami komunistais LTSR laikais. Gerai, kad dar sėdi ir skaito, kartais dar apie savo anūkus pasakoja ir apie giminaičius. Daugiau negu pusė auditorijos miega.
Geriausias nuteikimas - pamenu, ateina senas dekanas, dėstyti pirmą paskaitą. Pirmas jo pasakymas "50% jūsų visų neišlaikys pas mane sesijos ir taškas". Taip ir buvo, pusė grupės neišlaikė (+/-), ne dėl to, kad nemokėjo, bet dėl to, kad jis taip pasakė. Absurdas.

traktoristė|2010-02-08 11:53

Nesąmonė dėstytojus apibūdinti pagal jų amžių. Puikiai žinau ne vieną dėstytoją, kuriems jau virš šešiasdešimties, bet jų paskaitų žmonės laukia ir jomis labai domisi, o yra jauniklių dėstytojų, kurie labai nemėgstami dėl to, kad jie akivaizdžiai konkuruoja su studentų žiniomis ir visada nori laimėti tą "dvikovą". Visokių yra ir visokių reikia. O Lietuvoje švietimo sistema prakiurusi kaip ir visos kitos sritys.
Anglijos universitetai irgi ne aukso pievos. Tik reikia pasikapstyti po jų vidaus sistemas.

51.8|2010-02-08 16:44

Karve, toks protingas esi dėl mokslų užsienyje? Chi.

Fredis*|2010-02-08 18:52

Tik dabar pastebėjau už širdies griebiatį Ingos* kreipinį "Brangus fredi, man labai įdomu kur tu mokeisi?"
Turiu prisipažinti, kad baigti mokslai nėra universitetiniai, tačiau jie yra labai kūrybiški, techniniai. Todėl Aš esu toks su polėkiu.
Labai smagu, kad skaičių kratinys 51.8 atkreipė dėmesį į Karvę.
51.8 neišduoda savo lyties, bet, spėju, tai emancipuota mergiotė, nes žino įvairių įmantrių žodelių, kurios vartojo komentuodama ankstesnes temas apie priekabavimą. Primink kokį ten pavartojai?

politologas|2010-02-08 21:02

Ką jau čia kalbėti apie Lietuvos dėstytojus. Sėdi sena tarka 70 metų. Dėsto aukštą matematiką. Berašydama ant lentos pamiršta ką rašo, sklerozė, juk laikas į pensiją. Pabandyk tu jai paprieštarauti ar pasiginčyti, sesijos neišlaikysi.

stebetojas|2010-02-08 21:24

Zmogau politologe, kaip tau liezuvis apsivercia apie tokio garbaus amziaus destytoja taip kalbeti. Po velniu ji tave matematikos moke. Dabar as matau kokie pas mus politologai valdzioje. Todel ir is krizes isbristi negalime nes pasirodo politologai matematikos nemoka o i valdzia braunasi ir save politikos ekspertais vadina.

Inga*|2010-02-08 21:37

As tai vat vis galvoju ka galetu Lietuvos valdininkai padaryti, kad musu studenciokai i uzsieni vaziuoti nenoretu. Bet cia man atrodo drambliuko svajones, kad Lietuvos valdininkai taip ims ir pertvarkys musu svietimo sistema. As siulyciau valdininkams tapti siek tiek arciau Dievo ir pasidaryti savo interneto narsykleje pradiniu puslapiu bernardinai.lt arba zurnalistikia kitaip. Gal tada musu isrinktieji taptu siek tiek zmoniskesni, negalvotu apie tai kaip prisivogti is ir taip skurstancios tautos.
Idomu, jeigu fredi isrinktu i seima ar jis geras valdininkas butu.
fredi, zinok as uz tave balsuociau, jeigu pazadetumu kad padarysi musu Lietuva siek tiek zmoniskesne ir pats priartesi prie Dievo. Pasimelsiu fredi, uz tave siandiena pries miega.

Fredis*|2010-02-08 23:06

Inga*, aš būčiau blogas valdininkas. Nors - nežinau, visada reikia tikėti savimi ir savo jėgomis ir gali pasisekti.
Geru valdininku (Prezidentu) būti neužtenka turėti gerą širdį, šiltas akis ir rankas. Reikia labai daug žinoti, būti labai stipriai išsilavinusiam, mokėti kelias užsienio kalbas, būti geru oratoriumi ir nebūti tinginiu, tuščiu svajotoju, o nuolat suktis žmonėse, kažką veikti, organizuoti, būti įvykių sukuryje, galva - pilna idėjų ir žinoti kaip jas realizuoti. Tai gali padaryti tik pabuvę, pastudijavę užsienyje ir čia sugrįžę visus mus sutelkti darbui, optimizmui ir kūrybai. Tokie ir buvo (yra) paskutiniai du mūsų Prezidentai, o Brazauskas ir Paksas buvo nesusipratimas.
Labai smagu, kad už mane meldiesi, aš tau, Inga*, tik gero linkiu ir dėkoju, kad Tu tokia gera.

51.8|2010-02-09 09:18

Susikuklinai, Fredi*, lyg trylikametė. Tokių organizacinių sugebėjimų organizuoti komentarų srautą galėtų pavydėti net pati Grybauskaitė. Chi.
Žiūrėk, ji tai turi patarėjų krūvą, o tu vienas . Chi.

Fredis*|2010-02-09 09:31

51.8 irgi turbūt nori būti paglostytas per savo baltapūkę galvelę?
Dar pagalvosiu ką su tavimi padaryti.

z-analitikas|2010-02-09 09:52

Gerbiamas Fredis* prieštarauja pats sau. Geras prezidentas turi būti geras oratorius, būti charizmatiškas, būti judrus ir t.t. Na, primeskim ar V. Adamkus buvo geras oratorius? Visus savo pasirodymus skaitydavo iš suflerio, jo kalbos buvo tokios nuobodžios, kad norėdavosi miegoti, jokios charizmos. Kartais užsikirsdavo. Sakydamas priesaiką ir tai suklydo. Aišku, negalima negerbti jo garbaus amžiaus, bet mano manymu, juo buvo manipuliuojama kaip lėle.
Už ką gerbiu Grybauskaitę, kad turi gerą supratimą apie oratorystę.
Jeigu tektu rinkti geriausią pasaulio prezidentą per paskutinį dešimtmetį, tai būtų V. Putinas. Duokit jo visas savybes LT prezidentui, tai sutvarkytų Marijos kraštą.

Fredis*|2010-02-09 11:06

z-Elai Bandi, taigi yra teigiančių, kad D.Grybauskaitė yra V.Putinas ir A.Lukašenka viename asmenyje. Per TV buvo net visa R.Miliūtės laida paskirta išnagrinėti ką reiškia Prezidentės į viršų pakeltas Pirštas (ką reiškia pakeltas balsas - net nenagrinėjamas reiškinys - tai diktatoriškos apraiškos).
Dėl V.Adamkaus sutinku su pareištomis E-Bandžio pastabomis, tačiau dėl Jo garbaus amžiaus, pereinamojo laikotarpio kuriuo JE prezidentavo (iš sovietijos --> į demokratiją) - labai Jo nekritikuoju. Buvo koks buvo, žmogaus - nepakeisi (ške). Liūdino tik tas faktas, kad buvo niekingai susidorota su karininku V.Pociūnu, o V.Adamkus gynė iki paskutinio atodūsio tą šlykščią sistemą, kuri ir pražudė karininką. Na, ir dar krūvelė, virtinė visokiausių nuodėmėlių ir neapsižiūrėjimų/nesusigaudymų situacijoje (pvz.LEO).

51.8|2010-02-09 11:22

Inga, kai šiandien melsiesi, į maldas įtrauk ir mane, nes Fredis čia kažką sumąstė. Chi.
Adamkus ir Grybauskaitė tinkami vadovai, nes išminties pasisėmė užsienyje? Kvailumo viršūnė. Pagal tokią logiką, kai atslūgs banga ir visi Londone dirbantys statybininkai, Ispanijos braškių skynėjai grįš į Lt, tai turėsime iš ko rinkti gerą prezidentą. Va kaip gerai. Chi.

Inga*|2010-02-09 14:55

As tai Jusu niekaip negaliu suprasti, tikri vyrai ir tikri Elai Bandziai. Ne kad padiskutuoti apie mokslo reformas, isanalizuoti studijavima uzsienyje, ko tai yra gero ar blogo, pasneketi ka galima butu pakeisti musu svietimo sistemoje, kad studentams butu gerai, tai jus mat prezidentus aptarinejat.
Geriau ikveptume studentams viltes, kad kada nors studentai musu lietuviskuose universitetuose jausis taip pat gerai, kaip jauciasi uzsienio universitetuose.

Fredis*|2010-02-09 18:52

Apgailestauju, Inga*, kad Tave nuvyliau. Nepavyko pateikti rimtų pasiūlymų kaip reformuoti švietimo sistemą.
z-Elo Bandžio mintis, kad studentų neįmanoma priversi iš šalies savarankiškai mąstyti atrodo studentus labai sudrausmina ir disciplinuoja, bet tai kažkiek kertasi su pagrindiniu šalies įstatymu.
Inga*, visai nereikia nieko reformuoti, nes jau reformos seniai sugalvotos ir jos vyksta. Tam ir yra G.Steponavičius, M.Adomėnas ir kiti veikėjai-naujos studijų reformos autoriai ir vykdytojai.

Fredis*|2010-02-09 18:55

nutrūko tekstas .... --> z-Elo Bandžio mintis, kad studentų neįmanoma priversti iš šalies savarankiškai mąstyti atrodo protinga tik iš pirmo žvilgsnio. Mokamas mokslas labai sudrausmina ir disciplinuoja studentus...

51.8|2010-02-09 20:33

Aš turiu pasiūlymą dėl švietimo sistemos patobulinimo Lietuvoje. Duokit man pagaliau pasireikšti. Chi.
Jei jau pinigai sudrausmina ir disciplinuoja, siūlau studentus vesti į mokslo šviesą ir fizinėmis bausmėmis. Tai ne mažiau disciplinuoja. Chi.
Manau, kad tie, kurie mokslus jau baigę, prisijungs prie mano pasiūlymo. Vienykimės prieš tuos tamsuolius studentus. Chi.

z-analitikas|2010-02-09 21:01

Fredis* ryškiai nusišnekėjo (iš karto matosi kompetencijos trūkumas švietimo srityje, gal laikas praplėsti akiratį) darydamas prielaidą, kad mokamas mokslas ar mokslo užkeltos kainos sudrausmins studentus. Kaip žinia, Lietuvos tauta skursta, netgi gabūs studentai nesugeba išsimokėti už mokslus. Pasimokė vienus metus, gaudami padidintą stipendiją, tipo 200lt. Gabūs studentai meta mokslus ir išvažiuoja mokytis į užsienį. Kam vargti Lietuvoje už centus, jeigu galima užsienyje vargti už eurus.

Papasakosiu Jums realią istoriją apie savo vieną draugę.
Gyveno jinai viename iš Lietuvos didmiesčių, gabi mergaitė buvo, baigė mokyklą su raudonu atestatu. Vidurkis buvo 10. Įstojo mergaitė į nemokamus mokslus - ekonomiką berods. Bet vat atsitiko beda, tėvai neturtingi jos buvo... o reikėjo į sostinę važiuoti mokytis, o už padidintą stipendiją apie 200lt vargu ar šiais laikais galima sostinėje išgyventi. Taip mergaitė ir neatvyko į pirmą kursą. Bet istorija laiminga. Išvažiavo mergaitė į Daniją dirbti aukle. Geri žmonės pasitaikė, mergaitę priglaudė. Įstojo Danijoje į universitetą, baigė jį, turi geras socialines garantijas, vyrą, vaikus bei gyvena laimingą gyvenimą.

z-analitikas|2010-02-09 21:14

Tai Fredi*, kur čia mokslo įmokas reikia didinti? Kurioje vietoje tai padės? Tada univerus lankys vien išlepusieji turčių vaikėzai. O gabūs vaikai dirbs po 24 valandas per parą, kad už mokslus susimokėti taip ir nusivils Lietuvos švietimo sistema ir išvažious į Daniją ar Angliją.
Tiesa, Danijoje mokslas nemokamas.

Fredis*|2010-02-09 21:46

z-Bandi, aš atsispyriau nuo tavo pirminės idėjos, kad studentų neįmanoma priversti savarankiškai mąstyti, na, jie yra tokie apykvailiai žmogėnai, kurie diskredituoja universitetinę savanoriško masinio aukštojo išsimokslinimo idėją.
Mąsčiau mąsčiau, kas galėtų priversti studentus tapti pažangiais mąstytojais ir kaip nuoseklus monetaristinės sistemos šąlininkas atradau bizūną - apmokestinimą.
Kaip žinia dėstytojams, docentams ir profesoriams reikia mokėti atlyginimus, o patalpas apšildyti ir ašviesti, tam naudojama visuomenės lėšomis nupirkta šikuminė ir elektros energija.
Na, noriu, kad tartų žodį išmintingoji, geroji Inga*.
Inga*, ką mąstai šiuo klausimu?
Palikti komentarą
  1. * - žvaigždute pažymėtus formos laukus užpildyti būtina!



A. Macijausko premija
Nmedia 2010

Naujausios temos

Populiariausios temos

Karštos diskusijos

Nauji komentarai

© 2009 - 2012 VšĮ „Žurnalistika kitaip“. Visos teisės saugomos. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką VšĮ „Žurnalistika kitaip“ sutikimą.