Vasario 4-6 dienomis Litexpo parodų centre vyko paroda „Mokymasis. Studijos. Karjera 2010“, kurios metu moksleiviai buvo raginami pasilikti Lietuvoje, rinktis studijas mūsų šalyje, supažindinami su universitetais, kolegijomis bei profesinėmis mokyklomis. Tačiau didelio dėmesio susilaukė ir užsienio universitetai. Kaip ir kasmet dauguma būsimųjų studentų pasiryžę vykti studijuoti ir laimės ieškoti užsienyje, ypač Jungtinėje Karalystėje. Ar karčios mokslo šaknys svetimoje šalyje, kokie skirtumai pastebimi studijuojant Lietuvoje ir svetur? Į šiuos klausimus atsako Audrius ir Dalia - Londono universitetų studentai.
Dalia Š., 21 m. (studijuoja Queen Mary University of London):
Jei vyksti studijuoti į Angliją, turi būti pasiruošęs dideliam darbo srautui. Labai svarbu įveikti kalbos barjerą, kad galėtum mokytis toliau. Man asmeniškai dėstytojai labai daug padėjo, jei ko nors nesuprasdavau, kartais net pakartodavo sakinius lėčiau, bet reikia turėti omenyje, kad pagalba ir nuolaidos yra du skirtingi dalykai. Niekas didesnio pažymio neparašys, jei esi svetimtautis. Egzaminai taip pat čia vertinami griežtai, reikia rašyti tik konkrečius bei trumpus atsakymus.
Per paskaitas medžiaga pateikiama skirtingomis formomis: vyksta diskusijos, konspektavimas bei pateikiama video medžiaga. Skirtingas informacijos pateikimas labai padeda geriau ją įsidėmėti.
Pagrindiniai Londono universitetai probemų dėl knygų trūkumo taip pat neturi, kai kurios bibliotekos yra tokios dideles, jog jose yra speciali vieta, kur galima valgyti ar net pasnausti. Taip pat studentams taikomos įvairios lengvatos, įsigijus knygų savo lėšomis daugiau nei pusę sumokėtų pinigų grąžinama užpildžius reikiamų dokumentų formas.
Audrius L., 23m. (studijuoja London Metropolitan University):
Įstojęs į universitetą Lietuvoje, pajutau, jog tampu tik masės dalimi, netenku galimybės išsiskirti ir atsiskleisti kaip asmenybė. Paskaitos buvo ganėtinai nuobodžios ir monotoniškos. Kai kurie dėstytojai tiesiog perskaitydavo savo šimto metų senumo konspektus, nesivargindami ką nors juose keisti. Buvo labai sunku palikti savo gimtąjį miestą, vakarus prie jūros išmainyti į Londono triukšmą, tačiau matydamas sunkiai dirbančius savo tėvus ryžausi išvykti ir kurtis ateitį pats.
Nei karto neteko gailėtis dėl tokio savo sprendimo, nors pradžia nebuvo lengva. Iškart pradėjau mokytis ir dirbti. Darbą susirasti tikrai nebuvo taip lengva, kaip įsivaizdavau prieš atvykstant. Laiko pasilinksminimams, kokį turėjo mano draugai Lietuvoje, nebuvo. Tačiau jau po pirmųjų mėnesių supratau, jog esu ten, kur ir turiu būti. Studijavau savo svajonių specialybę, įgijau daug patirties bei praktinių žinių.
Tačiau studijos užsienyje taip pat nėra pažadėtasis rojus, kaip daugelis tikisi. Manau, jog studijuoti Anglijoje geriausia tiems, kurie jau subrendę savarankiškam gyvenimui ir pasiryžę dirbti bei nepasiduoti kilus sunkumams. Žinoma, pasitaiko ir turtingų tėvų vaikučių, kurie studijas užsienyje renkasi ne tiek dėl kokybės, kiek dėl noro pasipuikuoti. Tokiems studijavimas virsta studentavimu, mat dėl per didelio pinigų kiekio jaunuoliams dažnai apsisuka galva.
Aš mieliau gyvenčiau Lietuvoje, čia mano šeima, šaknys, norėčiau ir pats sukurti šeimą gimtinėje, bet kol kas matau daug spragų švietimo sistemoje, tai ir skatina migracijos bangą...
Lietuvoje studentams blogos sąlygos mokytis ir tuo pat metu užsidirbti, labai prastos sąlygos bendrabučiuose, paskaitų metu dažnai užkertamas kelias bet kokioms diskusijoms, dėstoma principu „savo mintis pasilaikyk sau“. Londono universitete, kuriame studijavau, suteikta didelė kūrybinė laisvė, vyksta dėstytojo ir studento diskusijos, jaučiamas šiltas kontaktas. Gyvenimo sąlygos puikios, gyvenau bendrabučio kambaryje vienas, galėjau gerai išsimiegoti ir mokytis kada ir kiek norėjau. Žinoma, kainos Lietuvos ir Londono bendrabučiuose smarkiai skiriasi, bet uždirbtų pinigų gyvenimo išlaidoms padengti pakakdavo.
Investuodami į mokslą, investuojame į ateitį. Kokius specialistus sukursime, tokie mokys, gydys ateities kartas, todėl mokslo kokybė labai svarbi. Norėtųsi, kad to būtų siekiama ir Lietuvoje. Kita vertus, ar bėgti yra geriausias variantas? Galbūt turėčiau skatinti jaunimą likti ir kovoti už tikrai kokybiškas, geras studijas bei palankią paskolų sistemą?










Fredis*|2010-02-08 08:15
Prisimenu savo studentavimą ir norą pasireikšti, diskutuoti, tai dabar tik šypsnis ima. Docentas, dėstyutojas turi turėti geležinę katrybę kiekvieno pusdurnio plepalų, išsišokimų ir minčių išklausyti. Ne visi dėstytojai yra labai mielaširtingi ir turi tiek kantrybės. Žinoma, paskaitos turi vykti kūribingai, tik, kad tie studentai dažniausai yra visiški mėmės, nieko jie įdomaus negali pasakyti nei sau , nei dėstytojui, nei Pasauliui. Šita kompiuterinė karta (kaip ir ankstesnės) yra pusdurniai.
Nuoroda
51.8|2010-02-08 08:23
Gi iš jų perimam pagrindus, o tik kvarbatkas prisiuvam savas. Chi.
Fredi, kažin kiek tau metų. Ar esi "pus..." ar visai "dur..."? Chi. Chi. Chi.
Nuoroda
Fredis*|2010-02-08 08:33
- Aš esu "visai visai du...", negi nesijaučia?
Nuoroda
Inga*|2010-02-08 08:42
Universitetuose yra labai daug gabių studentų, kartais jie tiesiog būna ne tokie nagli, kad pasireikštų kaip tie vadinami dundukai. Studijuodama kiek aš kartų mačiau, kaip gabūs bei viską savo jėgomis mokantys studentai buvo ignoruojami, nes jie buvo šiek tiek tylesni ir ramesni. O dundukai, kurie savaitgaliais gerdavo ir ateidavo pachmelni į paskaitas buvo dėstytojų dėmesio centre, nes naglai išsakydavo savo mintis.
Laikas pertvarkyti Lietuvos švetimo sistemą.
Nuoroda
Fredis*|2010-02-08 08:55
Aš mokiausi išimtinai tarp naglų pachmelnų, o pats buvau iš tų tyliųjų ir ramesnių.
Nuoroda
z-analitikas|2010-02-08 09:14
Yra du galimi variantai:
Pirmas fantastinis.
Antras realus.
Fantastinis: Lietuvos studentai patys prades mastyti ir pakeis savo mastysena.
Realus: atskris ateiviai ir pakeis studentu mastyma.
Nuoroda
Karvė|2010-02-08 10:44
Iš savo patirties galiu pasakyti, kad su mokslais užsienyje, taip pat kaip ir su darbu, verslu ir gyvenimu bendrai - stengiantis ir sunkiai dirbant, galimybės ten nepalyginamai geresnės, tačiau malant š... visur būsi skurdžius.
Nuoroda
z-analitikas|2010-02-08 11:11
Kiek pamenu iš savo studentiškų laikų, per visas mano studijas tik keli dėstytojai tikrai dėstė įdomiai ir galima būtų teigti, užburiančiai. Ateini į paskaitą ir klausai ištempęs ausis visą laiką. Kuo jaunesnis dėstytojas, tuo jis labiau stengiasi suintriguoti savo kalba, metodine medžiaga, na ir panašiai.
Tuo tarpu garbaus amžiaus dėstytojai tuo nesuinteresuoti Jie sėdi, skaito iš savo 100 amečių konspektų, kurios parašė dar būdami komunistais LTSR laikais. Gerai, kad dar sėdi ir skaito, kartais dar apie savo anūkus pasakoja ir apie giminaičius. Daugiau negu pusė auditorijos miega.
Geriausias nuteikimas - pamenu, ateina senas dekanas, dėstyti pirmą paskaitą. Pirmas jo pasakymas "50% jūsų visų neišlaikys pas mane sesijos ir taškas". Taip ir buvo, pusė grupės neišlaikė (+/-), ne dėl to, kad nemokėjo, bet dėl to, kad jis taip pasakė. Absurdas.
Nuoroda
traktoristė|2010-02-08 11:53
Anglijos universitetai irgi ne aukso pievos. Tik reikia pasikapstyti po jų vidaus sistemas.
Nuoroda
51.8|2010-02-08 16:44
Nuoroda
Fredis*|2010-02-08 18:52
Turiu prisipažinti, kad baigti mokslai nėra universitetiniai, tačiau jie yra labai kūrybiški, techniniai. Todėl Aš esu toks su polėkiu.
Labai smagu, kad skaičių kratinys 51.8 atkreipė dėmesį į Karvę.
51.8 neišduoda savo lyties, bet, spėju, tai emancipuota mergiotė, nes žino įvairių įmantrių žodelių, kurios vartojo komentuodama ankstesnes temas apie priekabavimą. Primink kokį ten pavartojai?
Nuoroda
politologas|2010-02-08 21:02
Nuoroda
stebetojas|2010-02-08 21:24
Nuoroda
Inga*|2010-02-08 21:37
Idomu, jeigu fredi isrinktu i seima ar jis geras valdininkas butu.
fredi, zinok as uz tave balsuociau, jeigu pazadetumu kad padarysi musu Lietuva siek tiek zmoniskesne ir pats priartesi prie Dievo. Pasimelsiu fredi, uz tave siandiena pries miega.
Nuoroda
Fredis*|2010-02-08 23:06
Geru valdininku (Prezidentu) būti neužtenka turėti gerą širdį, šiltas akis ir rankas. Reikia labai daug žinoti, būti labai stipriai išsilavinusiam, mokėti kelias užsienio kalbas, būti geru oratoriumi ir nebūti tinginiu, tuščiu svajotoju, o nuolat suktis žmonėse, kažką veikti, organizuoti, būti įvykių sukuryje, galva - pilna idėjų ir žinoti kaip jas realizuoti. Tai gali padaryti tik pabuvę, pastudijavę užsienyje ir čia sugrįžę visus mus sutelkti darbui, optimizmui ir kūrybai. Tokie ir buvo (yra) paskutiniai du mūsų Prezidentai, o Brazauskas ir Paksas buvo nesusipratimas.
Labai smagu, kad už mane meldiesi, aš tau, Inga*, tik gero linkiu ir dėkoju, kad Tu tokia gera.
Nuoroda
51.8|2010-02-09 09:18
Žiūrėk, ji tai turi patarėjų krūvą, o tu vienas . Chi.
Nuoroda
Fredis*|2010-02-09 09:31
Dar pagalvosiu ką su tavimi padaryti.
Nuoroda
z-analitikas|2010-02-09 09:52
Už ką gerbiu Grybauskaitę, kad turi gerą supratimą apie oratorystę.
Jeigu tektu rinkti geriausią pasaulio prezidentą per paskutinį dešimtmetį, tai būtų V. Putinas. Duokit jo visas savybes LT prezidentui, tai sutvarkytų Marijos kraštą.
Nuoroda
Fredis*|2010-02-09 11:06
Dėl V.Adamkaus sutinku su pareištomis E-Bandžio pastabomis, tačiau dėl Jo garbaus amžiaus, pereinamojo laikotarpio kuriuo JE prezidentavo (iš sovietijos --> į demokratiją) - labai Jo nekritikuoju. Buvo koks buvo, žmogaus - nepakeisi (ške). Liūdino tik tas faktas, kad buvo niekingai susidorota su karininku V.Pociūnu, o V.Adamkus gynė iki paskutinio atodūsio tą šlykščią sistemą, kuri ir pražudė karininką. Na, ir dar krūvelė, virtinė visokiausių nuodėmėlių ir neapsižiūrėjimų/nesusigaudymų situacijoje (pvz.LEO).
Nuoroda
51.8|2010-02-09 11:22
Adamkus ir Grybauskaitė tinkami vadovai, nes išminties pasisėmė užsienyje? Kvailumo viršūnė. Pagal tokią logiką, kai atslūgs banga ir visi Londone dirbantys statybininkai, Ispanijos braškių skynėjai grįš į Lt, tai turėsime iš ko rinkti gerą prezidentą. Va kaip gerai. Chi.
Nuoroda
Inga*|2010-02-09 14:55
Geriau ikveptume studentams viltes, kad kada nors studentai musu lietuviskuose universitetuose jausis taip pat gerai, kaip jauciasi uzsienio universitetuose.
Nuoroda
Fredis*|2010-02-09 18:52
z-Elo Bandžio mintis, kad studentų neįmanoma priversi iš šalies savarankiškai mąstyti atrodo studentus labai sudrausmina ir disciplinuoja, bet tai kažkiek kertasi su pagrindiniu šalies įstatymu.
Inga*, visai nereikia nieko reformuoti, nes jau reformos seniai sugalvotos ir jos vyksta. Tam ir yra G.Steponavičius, M.Adomėnas ir kiti veikėjai-naujos studijų reformos autoriai ir vykdytojai.
Nuoroda
Fredis*|2010-02-09 18:55
Nuoroda
51.8|2010-02-09 20:33
Jei jau pinigai sudrausmina ir disciplinuoja, siūlau studentus vesti į mokslo šviesą ir fizinėmis bausmėmis. Tai ne mažiau disciplinuoja. Chi.
Manau, kad tie, kurie mokslus jau baigę, prisijungs prie mano pasiūlymo. Vienykimės prieš tuos tamsuolius studentus. Chi.
Nuoroda
z-analitikas|2010-02-09 21:01
Papasakosiu Jums realią istoriją apie savo vieną draugę.
Gyveno jinai viename iš Lietuvos didmiesčių, gabi mergaitė buvo, baigė mokyklą su raudonu atestatu. Vidurkis buvo 10. Įstojo mergaitė į nemokamus mokslus - ekonomiką berods. Bet vat atsitiko beda, tėvai neturtingi jos buvo... o reikėjo į sostinę važiuoti mokytis, o už padidintą stipendiją apie 200lt vargu ar šiais laikais galima sostinėje išgyventi. Taip mergaitė ir neatvyko į pirmą kursą. Bet istorija laiminga. Išvažiavo mergaitė į Daniją dirbti aukle. Geri žmonės pasitaikė, mergaitę priglaudė. Įstojo Danijoje į universitetą, baigė jį, turi geras socialines garantijas, vyrą, vaikus bei gyvena laimingą gyvenimą.
Nuoroda
z-analitikas|2010-02-09 21:14
Tiesa, Danijoje mokslas nemokamas.
Nuoroda
Fredis*|2010-02-09 21:46
Mąsčiau mąsčiau, kas galėtų priversti studentus tapti pažangiais mąstytojais ir kaip nuoseklus monetaristinės sistemos šąlininkas atradau bizūną - apmokestinimą.
Kaip žinia dėstytojams, docentams ir profesoriams reikia mokėti atlyginimus, o patalpas apšildyti ir ašviesti, tam naudojama visuomenės lėšomis nupirkta šikuminė ir elektros energija.
Na, noriu, kad tartų žodį išmintingoji, geroji Inga*.
Inga*, ką mąstai šiuo klausimu?
Nuoroda