Dalį palaužė gripas, kiti kaip užstrigusios plokštelės kartoja „krizė“, sniego vos vos – tai kokios gi čia artėjančios Kalėdos?..
Ir dar vienas skaudus smūgis lietuvio, pripratusio prie žybsinčių girliandų jūros parduotuvių vitrinose bei gatvėse, širdžiai - šiais metais jų gerokai mažiau. Kitaip tariant – ne Kalėdos, tiesa? O kur dar pyktis ant sociologų-analitikų-visuomenės tyrėjų bei jų „tiesų“, esą lietuviai jau perėmė tiek daug vakarietiškų kalėdinių įvairenybių, jog laiko jas savomis. Vienaip ar kitaip, mirksinčios, blyksinčios, žaižaruojančios Kalėdos tik mūsų – niekam jų neatiduosim. Niekam.
Kuo lempučių girliandos „mirga-marga“ svetimesnės nei sodai prosenelių trobose? Pastarųjų pavyzdį tik vieną kitą kartą teko čiupinėti, o girliandos – savaime suprantamas lietuviškas atributas. Ir taip pat su Kalėdų Seneliu. Ypač miela klausytis jo jau beveik lietuviško sveikinimo „Merry Christmas!“. Čia ne lietuviškai? Nesikabinėkit!
Itin lietuviška ir gera, kai masinės psichozės banga tave įtraukia į dovanų šlavimo nuo lentynų srovę. Gerai, kad nepamiršau paminėti: prekybos centrai – ypač geras lietuviškas išradimas. Ir, žinoma, kokios gi Kalėdos be kalėdinių dainų? Kai pradeda patikti dar prekybos centre - All I want for Christmas is you, Snow is falling – taip patinka, patinka ir patinka...
Surūgusios moterėlės eilėje prie prekybos centro kasos – net ir jos kalėdinės. Kalėdinės, nes pirkinių krepšeliai didumo sulig jomis pilni dovanų, traškučių, gėrimų su laipsniais, mandarinų, dar mandarinų, silkės... Lietuviškų pirkinių sąraše paskutine „varnele“ jos pažymi žodį „fejerverkai“, kai prie išėjimo iš prekybos centro nuperka vienos, kitos ir „nebandytos“ rūšies pirotechnikos gaminių.
Renginių organizavimo ir kitokios agentūros siūlo Kalėdų Senelio paslaugas: jis padainuos, pašoks su vaikais ir... na, nebūtinai gi tik su vaikais. Tie, kurie jau nebe vaikai, gali, agentūroms pateikdami užsakymą, pažymėti, jog Senelis turi atvykti su priedu – Snieguole. Dar sakysite, kad tai - nelietuviška tradicija? Nesvarbu, kad Kalėdų Senelio paslaugų užsakymas - nelietuviška tradicija, kostiumo etiketės užrašas „Made in China“, jis pats – „Made in Lithuania“.
Ir visur tokios raudonos raudonos reklamos, kviečiančios pirkti dovanų – juk „Ji to verta“, o „Jis nusipelnė pačios geriausios Kalėdų dovanos“. Štai kur lietuviškas braižas: paskata vertinti šalia esančiuosius ir, kas man labiausiai patinka, dar su nuroda, kokia dovana atspindėtų „Jos“ vertę – žiedas su briliantu ir atskleidžia kortas, ko „Jis“ nusipelnė – vardinio šveicariško laikrodžio. Nereikia vargintis, mąstant, kam ką dovanoti – reklama tai padarys už mus. Ech, geras tas gyvenimas.
Ką čia bepridursi, tokios tos lietuviškos (?) Kalėdos.
Tik belaukiant jų, būtų galima užsiimti naudinga veikla: ne niurzgėti apie krizę, gripą, valdžią, bet atsirinkti, ko iš gausybės mums įprastų „lietuviškų“ tradicijų galima atsisakyti – žiūrėk, gal tada ir krizė bus ne tokia baisi.
P. S. – beje, viename didžiųjų prekybos centrų rengiamos kalėdinės fotosesijos su Kalėdų Seneliu. Irgi taip lietuviška... Na, gerai, gerai – nelietuviška, bet bent jau Senelio liesumas – kriziškai lietuviškas.
...]
