Kaip išpopuliarinti tinklalapį? Jei rankdarbius gali megzti-regzti ir sluoksniuoti stalčiuose, tai atsisėdęs į viešosios erdvės traukinį, privalai savo „rankdarbius“ demonstruoti bendrakeleiviams. Ir ne šiaip demonstruoti, o patraukti, sudominti, surasti, surastus išmokyti lojalumo, kažkam įtikti, kažką tyčia suerzinti... Aukštoji matematika.
Pirmas sprendimo būdas
Štai sėdi žmogus, braižai trapecijas, rombus (tikrai – matematika), kuriuos apipini frazėmis „stebiu saulėlydį godžiai bevalgydama rausvažandes braškes ir renku paskutinius saulės spindulius į pustuštį stiklainį, kad galėčiau kažkam padovanoti“ ir dar „...padovanoti tada, kai būsiu per stipri dovanoti pirktines dovanas blizgančiuose maišeliuose“ ir galiausiai „...tokia stipri, kad garsus laikrodžio tiksėjimas taps ritmu protingų minčių gimimui“.
Juk žinote tokių tinklalapių (tinklaraščių) pavyzdžių, tiesa? Štai! Jei jau žinote, reiškia jų padėtis nėra pati prasčiausia. Galvoju, gal ir man šioje erdvėje kartais padūsauti.. Ko nepadarysi dėl žinomumo.
Antras sprendimo būdas (tinklaraščiams)
Galvoju... Yra dar vienas būdas: aktualijas „perleidi per save“ ir, žiūrėk, tinkamai perdirbtas produktas gali būti vartojamas. Tinkamai – štai kur paslaptis.
Čia kaip iš reklaminio šūkio: jei tavo vardas jau žinomas visuomenei, jei moki ir šuniškai loti, ir žmoniškai kąsti, šis būdas kaip tik tau; išnaudok progą!
Ir ne vienas tą progą išnaudoja. Žinoma, be vardo, lojimo ir kandimo dar reikalingas protas. Protingesniųjų tinklalapiai populiarėja kaip ant mielių, o štai ne tokių proti.... Na, tiesiog gi ne kiekvienam pasiseka tinkamai filtruoti ir pateikti aktualijas auditorijai :).
Trečias sprendimo būdas
Nišinis tinklalapis (tinklaraštis) gali išspręsti daug galvos skausmų. Bet niša turi būti neatsitiktinė. O kas yra atsitiktinė/neatsitiktinė – diskutuotinas dalykas. Aišku tik tiek, kad tinklalapis (tinklaraštis) su IT naujienų aptarimais, naujovių pristatymu ir daugybe nuolat atsinaujinančių įrašų būtų perspektyviau nei Zosės dienoraštis apie jos gyvenimą Dievo užmirštame kaime, trečiame name nuo kryžiaus.
Ei, o gal tai gera mintis? Šiandien, kai visi esame vilniečiai, nepriklausomai nuo to, iš kokio kaimo atvažiavome į sostinę, Zosės dienoraštis būtų savotiška egzotika.
Gal tinklalapio (tinklaraščio) sėkmė priklauso tik nuo lankytojų valdymo būdo suradimo?
Ne veltui pradėjau nuo matematikos. Juk čia vieni skaičiai lemia kitus skaičius.
Jei atvirumas kartais tirpdo ledkalnius, tai likusiais kartais jis verčia žmonės sustingti iš pykčio.
Pykstate?
Ir žinok, žmogau, kada atviraut, kada – ne.















