nuomonė - drąstiška,
pastebėjimai, pėdsakai - šmaikštūs, įžūlūs, giliamintiški, lėkšti ir t.t..


Labai gerai būtų kibti į atlapus kokiam nors jau žinomam žurnalistui ir jį sudirbti į miltus - pav. R.Miliūtei, V.Savukynui, E.Jakilaičiui, V.Laučiui na ir ... A.Račui., R.Janutienei, publicistei, mokslininkei, religiotyrininkei A.Maldeikienei.
Jei tai pavyks šauniai ir argumentuotai padaryti - iš kart tapsi žvaigžde, bent jau mano akyse, tavo tinklaraštis bus visų media priemonių cituojamas, publikuojamas, vartomas, čiupinėjamas, uostomas, o plunksnos autorė susižavėjusių gerbėjų nešiojama ant rankų, po kojomis žirs raudonų rožių lapeliai...

patiko V.Laučiaus mintis - "didelis AŠ mažoje Lietuvoje".
Tinklaraščio turėjimas - jau pasiekimas.
Žmones galima skirstyti į turinčius tinklaraščius ir neturinčius.
Jūratė A. yra elitinė moteriškaitė, nes tinklaraštį turi.
"Zosės" tinklaraščio forma tikrai nebūtų įdomi - reikia turėti nuomonę keliais kertiniais, svarbiausiais visuomeninio gyvenimo klausimais (paaiškinti kodėl tau jie sverbūs) ir drąsiai (drstiškai kol jauna) ją rėžti. Ir būsi pastebėta! Atvirumas, neuždarumas - taip pat yra gerai. Labai juokinga kai kokls nors mažas žmogeliukas kruopščiai slepia nuo aplinkinių savo mažą , menkutį vidinį pasaulėlį. Atsiverk ir aplinkiniai atsakys tuo pačiu!
Šis tinklaraštis - lyg ir apie žurnalistiką. Labai daug galima plėtotis, analizuoti, užrašyti įdomių, netikėtų ir originalių pastebėjimų, tačiau vien tik apie tai skaityti būtų nuobodu.
Ir dar (pašnibždėsiu į ausį) - reikia turėti būrelį draugų ir draugių, kurie sudarytų gyvo ir kunkulioujančio tinklaraščio regimybę, nuolat čia pasilankytų ir kaskart paliktų po savo apsilankymo šmaikštų pėdsaką.

Man patinka tai, ką tu rašai. Laukiu kiekvieno naujo įrašo. Nesustok. :)