Skubame pagauti laiką, pajusti daug nuostabių akimirkų ir atsirandant laisvai minutėlei jas apgalvoti. Dieną mes esame realybėje, o naktį savo sukurtame minčių ir svajonių pasaulyje...

Retkarčiais visi tampame panašūs vieni į kitus ir papildome vienas kitą skirtingomis emocijomis ir išgyvenimais. Dieną mes kiekvienas vaidiname savo pasirinktą rolę, kad įtiktume kitiems ir pritaptume prie jų, naktį mes esame patys savimi, nes liekame vieni ir galime pasikalbėti su savo paties atvaizdu. Diena dalija mums šviesą, ji apšviečia mūsų kūną ir uždaro mūsų giliausius jausmus, kiekvienas pasimetęs savyje ir negali išdrįsti išsilaisvinti. Užrakina savo akis geležine spyna, kuri laikas nuo laiko baigia surūdyti nuo ašarų. Ir kas toliau? Mes verčiame save būti nelaimingais ir eikvojame save kitiems nereikšmingiems dalykams. Diena atima iš mūsų energiją ir dalelę savęs. Mes senstame iš vidaus. Diena žvelgia tiesiai į akis. Ji nori kalbėtis rimtomis temomis, o ne žaisti smėlio dėžėje. Mes paklustame jos iškeltoms sąlygoms. Bet STOP, galima taisykles paversti tikru kurortu, kuris kiekvieną dieną mus švelniai žadins iš lovos ir vilios išbandyti, pajusti, pamatyti ir išgirsti kaskart naujo ir nepažinto, jeigu tik mes visą šitą norėsime įsileisti.

Naktį mes leidžiamės į svajonių šalį, kurioje galime būti kuo tik norime, daryti ir jausti, ką tik norime, būti su tais, su kuriais norime būti, atsidurti ten, kur norime atsidurti, savo svajones valdyti drąsiai, ryžtingai. Naktį mes režisuojame kitą savo gyvenimo filmą. Scenarijų rašome drąsiai, be jokių kompleksų ir gėdos jausmo dėstome mintis, kuriame, jaučiame. Dauguma nori tiesiog gyventi savo gyvenimą, kurį diena pasiima kažkur prarajon, palikusi gardų skonį viduje, bet diena žada dar du pakelius surūkytų cigarečių, karčios kavos, žiovulio, skausmo, užsidarymo nuo pasaulio ir žmonių.

Galbūt dauguma žmonių bijo žengti žingsnį savo norimo kelio link ir pasiimti juo beeinant viską, ko tik norės. O jei išdrįsti? Ir kai jau žvelgsime į savo atspindį, galėsime drąsiai pasakyti „Aš pasiekiau! Bandžiau, meldžiausi dėl to ir išdrįsau nakties apmąstymus, svajones, galimybes įtraukti į dienos planus... Diena tapo grožėjimosi pasauliu ir savęs realizavimo metu, o naktis – ramybės, kūrybingumo ir ilsėjimosi metu."

Visada didžiuokimės savo mintimis, svajonėmis, nes mūsų mintys unikalios ir jos, be jokios abejonės, yra reikalingos pasauliui, mums ir aplinkiniams. Papildykime vieni kitus, gana žvalgytis į dienos kasdienybę ir į nakties baubus! Diena ir naktis yra mums, mielieji, duotas laikas, per kurį mes auginame save, girdome ir maitiname savo dvasinį bei protinį pasaulį, kurį valdome ir kuriame tik mes. Pamatykime – mes ir esame dienos ir nakties dalelės, kurios, pasisėmusios ryžto, nakties svajas perkels į dienos realybę.