Lietuvos simboliu laikomas Gedimino pilies kalnas išgyvena laikus, nė iš tolo neprimenančius savo pirmojo šeimininko amžių. Vietoj nekaltų vaidilučių – alaus skardinėmis apsiginklavusios paauglės, o vietoj žydinčių šlaitų – liūčių plaunami ir įgriuvę takeliai, paplauti perėjimai. Kaip gražu, kad Lietuva jau suaugo...

Prieš dvejus metus buvo kilęs norų vajus tvarkyti Gedimino pilies kalno šlaitus. Kaip garsiai buvo norėta tvarkyti, palaikyti, nukirsti, atsodinti, paremti. Gal dėl to prieš tuos pačius dvejus metus net bandyta šmaikštaujant pilį ir parduoti – visgi geri apartamentai, o dar su ketinimais puoselėti aplinką.

Gerai, kad šmaikštuoliai nepardavė pilies su visu kalnu – būtų susilaukę nemalonumų su naujaisiais šeimininkais, kurie, vargu ar būtų turėję Gedimino ir „Akropolio“ diplomatinių sugebėjimų derėtis dėl nuvertėjimo. Nekas...

O kadangi pilis ir jos kalnas liko neparduoti, tai reiškė, kad ir tvarkymosi vajus nurims ties žodine raiška. Taip ir nutiko: šlaitai liko tokie kaip buvę, o takeliais Tolimųjų Rytų turistai dar sugebėdavo užsikabaroti – tik to užteko.

Gerai, kad ši vasara su karščiais, liūtimis, žaibais ir trenksmais sujudino Gedimino pilies kalną ir jį prižiūrinčių žmonių mintis. Štai jie ir vėl, paskatinti liūčių ir pastabių žurnalistų, ėmė kalbėti apie pilies kalno šlaitus ir kaip jie prašyte prašosi pagalbos.

Oho, kiek neigiamų veiksnių: liūtys plauna, alus, geriamas ant šlaitų sėdinčių jaunuolių, irgi kažkur turi nutekėti, o dar jaunimas ir kojomis gruntą pastumdo, o kur dar turistai, vis lipantys ir lipantys – galėtų gi suprasti, kad tai plaka kalną arčiau žemės! Žodžiu, tiek nelaimių užgriuvo Gedimino kalną vienu metu, kad reikia viltis, jog šįkart bent pirma „medicininė pagalba“ jam bus suteikta. Jei ne, gal dar laukiamos vasaros liūtys paankstins kai kuriuos sprendimus, kad būtų šiek tiek perdėlioti prioritetai.

Gražuolių konkursui finansavimas jau skirtas ( konkursui „Mrs. Universe“ iš Vyriausybės rezervo fondo skirta 63 tūkst. litų), todėl po konkurso gražuolės galėtų pastovėti per liūtis ir palaikyti svyrančius medžius, o kremais išpuoselėtais delnais slėgti plaunamą smėlį. Tokiu būdu būtų pritraukta daugiau turistų, gal dar žalieji prisidėtų, gal dar kokią akciją „Akropolis“ pasiūlytų...

Tie, kas bandė pardavinėti pilį, galėtų užsiimti ir kita propaganda – Gedimino pilies kalno tvarkymo viešojo konkurso rengimu. Gal dar likę Vyriausybės fondo rezerve šio bei to ir kalno šlaitų tvarkymui?