Lietuvą krečiantys korupcijos skandalai kelia jau ne pasipiktinimą, o pasitenkinimą savo nusivylimu „ar aš nesakiau?“. Politinę situaciją lieka stebėti vis mažiau visuomenės. Pagrindiniai jų - tai tiesioginiu savo darbu įvardijantys asmenys: politologai, politikos apžvalgininkai ir politikos aktualijų rengėjai. Nors paskutinių trijų „instancijų“ vaidmuo neabejotinai reikalingas tik esant visuomenės susidomėjimui, šie dirba. Matyt, iš inercijos, nors piliečiai į jų informaciją reaguoja jau abejingai. Kadangi piliečių apolitiškumas su nusivylimu šalies institucijoms rungtyniauja ir tikrai žada pasiekti rekordų, galima tik spėlioti, kiek korupcijos viešinimas prisideda prie jos naikinimo ir kiek dar gilesnių duobių atskleidžia.

Naujausias korupcijos skandalas - Alytuje. Alytaus miesto savivaldybės meras Česlovas Daugėla sulaikytas, apklausti kiti aukšti savivaldybės darbuotojai. Vyksta tyrimas. Situacija kartojasi: piliečiai laukia dar vienos neva jų nusivylimą ir nepatriotiškumą pateisinančios priežasties. Tačiau laikykimės nekaltumo prezumpcijos iki paskutinės akimirkos. Gal visgi įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba, dokumentų klastojimo ir didelės vertės turto iššvaistymo nepasitvirtins.

Jau prieš kelias savaites pasigirdo pirmieji pasisakymai artėjančių rinkimų proga. Ne šiaip pasisakymai, tačiau bandymai artėjančiais rinkimais pasiteisinti, apkaltinti ir kitaip manipuliuoti. Kas gali paneigti, kad korupcijos skandalas Alytuje – dar vienas artėjančių rinkimų „parengiamasis“ darbas?

Jei taip, vadinasi, niekas negali paneigti, kad sumaištis dėl korupcijos skandalo Alytuje jos nerauna su šaknimis, o tik atskleidžia, jog korupcijos lygių Lietuvoje tiek, kiek katė turi gyvenimų: viena dalis išraunama tam, kad galėtų kitos geriau augti. Tačiau ir čia sustokime prisimindami nekaltumo prezumpciją.

Iš lūpų į lūpas plinta anekdotas: Užrašas Vilniaus oro uoste: „Paskutinis išjungia šviesą!” Emigracijos banga ir korupcijos mastai Lietuvoje susieti tais pačiais saitais. Giminių kraštas emigruoja taip sparčiai, kad likusiųjų giminystės ryšiai tik dar labiau šviečia. Štai susikirto Vilniaus miesto savivaldybės mero Viliaus Navicko ir premjero Andriaus Kubiliaus brolystės (Kristuje) ryšiai. Tačiau gal ir jiems pritaikykime nekaltumo prezumpciją.

Ją pritaikyti galime visiems išskyrus emigruojančius Lietuvos piliečius, kadangi teismas jiems nuosprendžio neskelbs, vadinasi, ir (ne)kaltais nepripažins: metai, praleisti ne Lietuvoje gula ant jų pačių sąžinės.

Politikos ir emigracijos temas sujungė Neringa Venckienė teigdama, jog išvažiuoti iš Lietuvos turi išgamos ir iškrypėliai, o sąžiningi ir protingi žmonės turi likti Lietuvoje, čia dirbti ir valdyti savo šalį. Tad dabar didžiausias klausimas - susiskaičiuoti, kiek išgamų emigravo, o kiek pasiliko. O kas yra „išgamos ir iškrypėliai“?