Pasirodžius pirmiesiems straipsniams apie maisto produktuose esančias E raides ir kas slypi už tokios koduotės, problema neatrodė rimta. Ne vienas oponavo straipsnių autoriams, esą žurnalistų darbas kapstyti, o ką - jiems nėra reikšmės; esą valgome ir dar niekas nuo to nenumirė. Bet šiandien sveikos gyvensenos tema jau ypač populiari. Apie sveikatos ir maisto ryšį kalbama ne kaip apie savęs lepinimo būdą, o kaip apie galimybę gyventi ir išgyventi.

Turbūt tik retas nežino, ką reiškia į maisto produktus „dedamos E raidės“ – tai maisto priedai, pakeičiantys produktų savybes, leidžiantys jiems ilgiau nesugesti, išlaikyti skonį, kvapą bei spalvą.

Besidengiantiems pusryčių ar pietų stalą galima sugadinti apetitą kalbomis, jog daugelis kasdien vartojamų maisto produktų yra paliesti (o gal net ir sukurti) dirbtinių maisto priedų: duona kepama iš miltų, kurie gaunami iš neaišku kokiomis cheminėmis priemonėmis nupurkštų grūdų, dešroje tiek E, kiek Dzūkijoje pušų, o mėsą įmanoma ilgiau išlaikyti šviežią (?) tik po specialaus apdorojimas (sūdymas, spaudimas...). Ar vis dar dengiate stalą?

Mes visa tai valgome. O ką daryti? Nevalgyti?

Bene prieš mėnesį viename laikraštyje publikuojamą straipsnį apie mėsos kiekį dešroje „vainikavo“ Maisto instituto specialisto komentaras su išvada „Jeigu gaminama laikantis kokybės reikalavimų, kurie numato leistiną minėtų maisto priedų kiekį, tai valgydamas tokį gaminį nenumirsi.“

Štai kaip. Pasirodo, kalbėdami apie maistą, XXI amžiuje specialistai, rodos, teturi dvi sąvokas – nuo maisto mirsi arba ne. O kažkas nori tiesiog sveikai maitintis. Ar tai neįmanoma?

Žinoma, oponuojantieji teigia, jog visi maisto priedai yra ištirti ir įteisinti Europos Sąjungos šalyse, daugelis jų gaminami iš natūralių žaliavų. Teisybė.

Bet graudu ir... juokinga, kai žmogus, valgydamas dešrą giria puikų jos skonį, o etiketėje akis bado „E621”- cheminis natrio glutamatas, kuris rodo, jog dešroje yra skonį stiprinančių medžiagų. Štai tau ir skani dešrytė. Ir prie chemijos stebuklų priprantama, todėl namuose gaminamas maistas ne toks skanus kaip pusfabrikačiai.

„ Skonį stiprinančios medžiagos“  - dar viena koduotė, reiškianti, jog valgant smegenyse yra sustiprinami skonio pojūčiai. Vadinasi, net ir senas ar dvokiantis maistas dėka tų pačių įteisintų maisto priedų žmogaus smegenyse bus suvokiamas kaip skanus.

Klausimas: ar normalu investuoti į vitrinų apšvietimo kokybę, kurios dėka mėsa atrodo šviežut šviežutėlė?

Atsakymas: praktika rodo, kad taip.