Viskas priklauso nuo požiūrio. Matyt, ne veltui toks gyvybingas posakis apie tai, jog, jei negali pakeisti situacijos, turi keisti požiūrį į ją. Požiūris lemia pralaimėjimus, didele dalimi nuo jo priklauso ir pergalės. Galingas ginklas, tiesa?

Šiaurės Amerikos specialistai teigia, kad net 85 procentai žmonių darbą susiranda ir sėkmingai siekia karjeros dėl pozityvaus požiūrio, o tik likę 15 procentų asmenų – dėl išsilavinimo ar kitų niuansų. Vadinasi, pozityvaus žvilgsnio (požiūrio) linkėjimas – daug daugiau nei banali ar naivi frazė.

Siūloma daugybė būdų, galinčių padėti pasikviesti pozityvumo į kiekvieno mintis.

• Populiaru kalbėti apie savo minčių reguliavimą, nes esą tiek neigiamomis, tiek teigiamomis mintimis galima save užprogramuoti tam tikriems įvykiams, tačiau, rodos, dar populiariau atmesti tokius pasvarstymus, nes tai neva – laiko švaistymas. O niūrioms mintims laiko nešvaistome?

• Sakoma, kad vienintelis patarimas, kuris lydi žmogų visą gyvenimą, bet tik retas įsiklauso į jį – šypsotis. Santūrus šypsnis, sunkiai valdomas kikenimas, nuoširdus juokas, kvatojimas - tinkamu laiku panaudoti šie ginklai įveikia didžiausias negandas ir atbaido dar tik gresiančias.

• Apie dvasinę ramybę kalbama labai garsiai. Dvasingumas bei vidinės vertybės turi raminti vidinius konfliktus dėl materialių kitimų. Kiekvieną negandą žmogus turi suvokti kaip įvykį, o ne procesą ir stengtis nepalūžti, nes kitas įvykis gali būti svarbi pergalė.

• Žmonės nuolatos kviečiami į įvairius šviesios gyvenimo filosofijos seminarus, susitikimus su dvasingais asmenimis ir t.t.

Bene kiekvienam šie būdai puikiai žinomi, apgalvoti ir... visi atmesti.

Ar gali būti taip, kad žmogus bijo mąstyti pozityviai ir dalintis gerumu, nes tai sumažins jo budrumą? Ar pozityvumas tikrai rodo silpnumą? Ne vienas palinksėtų - taip. Žmogus nuolatinėje gynybinėje padėtyje.

Pasitenkinimas gyvenimu – kiekvieno siekiamybė, tik kažin, kiek prie pasitenkinimo prisideda niurzgėjimas ir nuolatinė įtampa...

Nei burtažodis „krizė“, nei kasdienės nesėkmės nėra tokios pajėgios, kad pasitenkinimas gyvenimu būtų tik utopija. Mėgavimąsi gyvenimu gali riboti tik pats žmogus arba, kitaip tariant, tik negebėjimas pakeisti požiūrio ir gyvenimą modeliuoti nihilistinėmis mintimis.

Požiūris daug lemia. Nuo jo ir prasideda kiekvieno siekiamybė – pasitenkinimas gyvenimu.