Po velykinės migracijos šalies viduje ar ir už jos ribų daugelis į kasdienę rutiną grįžo su galimai dviejų tipų informacija: pasikrovę energijos pavasariniams keiksmams kaimynui, valdžiai ir dievams arba nusiraminę pamatę, kad čia ir dabar gyventi nėra taip blogai, kaip tipiniam lietuviui nihilistui norisi. Kadangi aš pati ne per Velykas, bet dar iki jų profilaktiškai apsilankydavau tokiose vietose, kur žmonės gyvena kartais nepavalgę, kartais žiemą išgyvendami su vasariniais batais, o dažniausiai vietoj keiksmų niurnantys „kaip Dievas duos“, man keiksnoti nei per Velykas nei po jų tikrai nesinorėtų.

Todėl ne apie keiksmus, o apie šio laikmečio čia ir dabar gėrį gyventi.

• Dar mano močiutė kartodavo auksinę mintį: pusryčiauk pilna burna, pietus pasidalink su draugu, o vakarienę atiduok priešui. Šią frazę reikia pamoderuoti, atsižvelgiant į laikmetį: vakarienę reikia atiduoti tam, kas negalėjo pusryčiauti pilna burna. O tokių yra tiek daug, kad ką veikti, tikrai turėsite. Ir veikite! Merginos lieknės, vaikinai sportiškės, o nepasiturintys ir našlaičiai turės kuo skrandžio maršus nuraminti. Ir nesakykite, kad nemalonu padėti kitam! Aš save galėčiau pavadinti egoiste, savanaude ir tikrai ne gailestingąja, tačiau natūralus supratimas ir elementari žmoniška logika padėti silpnesniajam suteikia sparnus tarsi iš reklamos.

• Gerai gyventi čia ir dabar, nes esi reikalingesnis aplinkiniams nei kada nors anksčiau. Kai žmonės gyveno uždarose bendruomenėse, negalėjo rasti nei daug bendraminčių, su kuriais galėtų pabendrauti, nei priešininkų, su kuriais galėtų pasipešti. Dabar – viskas tiesiai po ranka. Nereikia manyti, kad priešininkai vienas kitam nereikalingi! Jie neišgyventų vienas be kito! Reikia pavyzdžio? Seimo opozicija ir valdantieji! Jie tokie įdomūs yra jau vien dėl skirtingų savo pozicijų! Ir jei šiandien visas pasaulis susijęs tampriais saitais, reiškia esi be galo reikalingas pasaulio žmonių tinklo tamprumui palaikyti.

• Lengva tapti lyderiu ir jau vien veržimasis į jo pozicijas šiandien sukelia be galo daug adrenalino. Pasaulio lyderiai, žemyno lyderiai, šalies lyderiai, miesto, rajono, mikrorajono, mokyklos, darbovietės, universiteto, kurso, skyriaus, grupės, šeimos ir net kambario lyderis! Kiekvienas iš mūsų – lyderis – pasyvumo, juoko, proto, logikos ar gero tono. Ir nieko nėra azartiškiau už galimybę siekti vis solidesnio lyderio pozicijos.

• Pamirškime pinigus, santykius, socialinę padėtį ir kultūrą. Kiekvienas pasaulio gyventojas yra tapęs unikalia asmenybe, tik dar ne kiekvienas suvokė tai. Sakysite, kad unikalumas buvo visais laikais? Gal ir buvo, bet kas jį matė? O šiandien vieno unikalumą gali matyti visas pasaulis ir viso pasaulio unikalumą gali matyti kiekvienas. Ar ne tobulame amžiuje gyvename?

• Pažįstu jaunimo, kurių seneliai dėl karvių ganymo ir buvių kasimo negalėjo važiuoti mokytis į miestus ir ten įgytį gerą išsilavinimą, tad ištroškę mokslo kartodavo pradines klases, kad tik galėtų šiurenti knygų lapus, nors juos mintinai pažinojo, ir kad tik galėtų gauti popieriaus, ant ko rašyti raides, žodžius, kurti, piešti... Šiandien mokslas mūsų rankose. Todėl gyventi yra velniškai gera! Mokykis kiek telpa, o kiek ne, dalinkis su aplinkiniais.

• Kiekvienai kartai iki mūsų gyventi buvo daug sudėtingiau dėl mažesnės patirties ir sudėtingo jos perėmimo iš senesnių laikų. Mes galime siurbti patirties iš senelių, prosenelių ir praeities kartų tiek, kad galime gyventi tiesiog tobulai: vengti naikinimo ir prisidėti prie kūrimo.

• Galime džiaugtis laisve, kuri vienokia ar kitokia forma daugeliui mūsų praeities kartų buvo užtvėrusios kelius. Žuvis, paukštis, vabalas ir augantis medis džiaugiasi laisve, kai jo niekas nespaudžia ir nevaržo. Kaip žmogus gali nesidžiaugti tuo, ką turi? Gyvename tokiu laiku, kad jau vien laisvės pojūtis turi būti priežastis augti ir stiprėti.

• Dabar ir čia - ne gyvenimas, o mėgavimasis modernaus gyvenimo privalumais! Dulkes siurbia, informaciją pateikia, mokytis padeda, su pasauliu bendraujame, akimirkas fiksuojame, ligas gydome...

• Niekada pasaulyje nebuvo tokios laisvės tiesiog mylėti, kad šiandien dabar ir čia mes net nežinome, ką ir kaip mylėti. Ech, šiek tiek susipainiojome, bet tai nekeičia idealių sąlygų tiesiog mylėti.

• Čia ir dabar – kūrėjų rojus! Politikai kuria, grožio specialistai kuria, pedagogai kuria ir vaikų kūrybą lavina! Kūryba – geriausias įrodymas, kad dabar ir čia gera gyventi. Kūryba gimsta iš kančių? Iš kančių gimsta du paveikslai ir trys eilėraščiai, o gyvenimas kaip kūryba gimsta iš gero gyvenimo čia ir dabar.