Reklama nebesistebima, su ja susitaikoma, ji ignoruojama ir ...ji vis tiek pelninga. Reklamos užsakovai okupavę visas matomas sienas, langus, stulpus, o apie žiniasklaidą neverta ir kalbėti – visi plyšeliai užkaišyti. Tai būdas save parodyti ar kitus užgožti?

Spausdintos reklamos šaknys siekia penkioliktą amžių, o kur jos žodinės ištakos, sunku pasakyti. Dar senovės romėnai, pasitelkę šauklius, miestiečius informuodavo apie įvykius ar naujienas. Ar nepanašu į tai, ką mes dabar pavadintume apkalbomis? Tik, jei dabar lyg slepiamos ir sklinda patyliukais, anuomet jos buvo vertinamos pagal garsą ir sklidimo spindulį.

Spausdintos reklamos gūsis suūžė visa jėga. Nors spausdinimas užtrukdavo ir buvo ne kiekvienam prekybininkui prieinamas, reklama jau tuomet rodė galią. Labai panašiai ir šiandien suvokiama – tik jau pasąmonėje. Iš čia ir posakis „reklamos auka“: jei produktas reklamuojamas, jis naudingesnis ir kokybiškesnis už nereklamuojamą. Reklama – žinomumas, o žinomumas su galios aliuzija.

Žmonijai žengiant milžiniškus technologijų žingsnius, reklamos formos tipseno iš paskos ir net nežadėjo atsilikti. Internete – vienokios reklamos taisyklės, spaudoje – kitokios, televizijoje ar radijuje – dar kitaip. Reklamą vienijantis motyvas – ji perkama. Tačiau dar vienas žingsnis į priekį ir štai reklama jau atitipseno iki to, kad jos suvokimas išplečiamas iki neapibrėžiamų ribų ir galima sudvejoti, kur baigiasi reklama, o prasideda negailestingos konkurencijos kovos: manipuliavimai žiniasklaidos priemonėmis, specialistų perpirkinėjimai ir idėjų vagystės.

Kai vieni peikiami, kiti, pasinaudodami situacija, kyla. Vienų kritimas – kitų reklama. Ne taip seniai užsienio spaudoje susikryžiavo ietys dėl kūdikių maisto. Pasirodžiusiose publikacijose buvo peršamos mitys ir atliktų tyrimų rezultatai apie žymaus prekinio ženklo produkcijos kenksmingumą – apie neva maistelyje esančius cheminius priedus, kurie kenkia kūdikiams. Ši tema didžiojoje žiniasklaidoje buvo taip plačiai aptarinėjama, kad informacija pasiekė ypatingai didelį būrį kūdikių maistelio pirkėjų ratą. Žinoma, pirkimai sulėtėjo, gamintojai patyrė milžiniškų nuostolių, o tyrimai, kurie buvo užsakyti pasklidusios informacijos paneigimui, kainavo laiko, įtampos rinkoje ir lėšų. Situacija pasinaudojo konkurentai. Tiesa, atlikus tyrimus paaiškėjo, kad kūdikių maistas tinkamas vartojimui ir paskleista informacija nebuvo teisinga, tačiau pirkėjų mintyse jau užsifiksavo kitkas...

Juk kažkas tokią reklamą užsakė, kažkam ji naudinga. Galiausiai neverta abejoti – tokios reklamos užsakovų apstu. O ko ne reklama? Panašu, kad tai nauja reklamos išraiška.

Reklama ir toliau tipsena pirmyn.