Dauguma žmonių kasdien save nuvertina, kasdien save smerkia, kasdien save kaltina, kasdien priima sudėtingus sprendimus, kasdien patiria stresą, kasdien būna tarp nemėgiamų žmonių ar erzinančios aplinkos, kasdien eina į nepatinkantį darbą ir kaskart suskambus žadintuvui nori išnykti rūko pavidalu, nors žino, kad tai neįvyks, nes jie ne komiksų herojai. Tačiau jie taip pat žino, kad kažkur visų jų viduje knibžda svajonės ir joms tetrūksta gero spyrio, kad būtų išjudintos.
Taigi? Ko mes bijome? Bijome savo svajonių? Ar bijome kitų? Bijome, jog neturime galimybių, pasitikėjimo savimi, nežinome, ar mums pavyks, jei viskuo rizikuodami eisime svajonių link? Bijome įvairiausių aplinkybių, konkurencijos, pažeminimų, replikų, nepalaikymo, paslydimų, kurie turi galingą ginklą – žirkles, karpančias kiekvieną gyvenimo sekundę.
Reikia skubiai atsibusti ir trenkti sau gerą antausį! Nesvarbu, kad, rodos, esame vieni, be jokio palaikymo ir patarimo! Juk turime save, o tai galinga jėga. Įsiklausykime į save, negaiškime laiko smulkmenoms, ar į kitų žmonių nesąmoningoms šnekoms, kurios tik nori mus sumenkinti savo sąskaita. Nesvarbu niekas, kas verčia kentėti, nes gyvenimas tai kelias, kuris turi daug vingių.
Ir nesvarbu, kokį pasirinksime ar būsime priversti pasirinkti kelią: jeigu tektų pasirinkti akmenuotą, perėję akmenis, įgysime tokios dvasinės jėgos, kokios tik pavydėti tereikės, o žvelgiant į mūsų akis, riedės ašaros – didvyrio ašaros; pasirinksime miglotą kelią? Šaunu, brisime per miglą, bet širdis ir siela taps karžygiu, mes nebijosime iššūkių, nes miglą išsklaidysime savo šypsena ir tikėjimu savimi. Pasirinksime šviesų? Pasidalinkime ta šviesa su savo artimu, tai taps mūsų visų gražia kova dėl savo svajonės.
Toleruokime vienas kitą ir nesmerkime. Visi mes turime milijoną kompleksų. Mes negalime įlįsti vienas į kito kailį, tačiau mes galime įsijausti į kiekvieno žmogaus būseną.
Žinoma, kažkam lengviau pasiekti svajonių, nes turi tam daugiau galimybių, bet kartais net ir tokie pasiklysta. Visatos akys didelės, o jausmai kaip siūlai persipina per visą pasaulį. Kokios spalvos siūlas kam pateks, bus gautas pagal nuopelnus. Kiekvienas į save įkvėps skirtingų jausmų, kuriuos pajusime, kai nugalėsime savo kompleksus, nugalėsime nelygybės baimę, sielvartą, skausmą, nepasitikėjimą ir neviltį. Pirmyn į gyvenimą, pirmyn į svajones, pirmyn į pamokas, pirmyn savęs link.










*Tata|2011-07-03 09:47
Bet trenkti sau - skauda, o trenkti kitam, ypač artimam savo kur kas maloniau....:D.
Sunkią, nedaugeliui įkandamą užduotį siūlo p.Natalija. Jeigu esi "niekas", graužia širdį įvairūs kompleksai ir pavydo jausmas geriau gyvenančiam, o jeigu jau prasimušei į "verchus"(atleiskite už barbarizmą), tai pasijunti pasaulio "bamba" ir pavydžiai žvelgiančio "nieko" paprasčiausiai nepastebi. Gal ir klystu, bet vaistų nuo šios ligos žmonija dar neišrado. Taip svajonės ir lieka svajonėmis. Būna išimčių, bet jos sunkiai pastebimos.
Mane guodžia tik tai, kad kai blogis rungiasi su blogiu, paprastai vieną jų vadiname gėriu.
Nuoroda
raa|2011-07-08 13:51
Nuoroda
Vitalija|2011-07-20 21:09
Nuoroda
Egle|2012-03-05 20:49
Nuoroda