Socialiniai tinklai tampa linksminimosi vieta, „sąskaitų suvedinėjimo“ priemone ir erdve, kur prisistačius bet kokiu vardu elgtis galima bet kaip. Juokingas žaidimas atrodo tol, kol žaidžiančiųjų ketinimai neperauga į kažkam žalingus veiksmus. Kol kas socialiniuose tinkluose besiregistruojančiųjų tapatybė paliekama jų pačių sąžinei, o veiksmai – fantazijai.

Nuo internetinio bendravimo atsiriboti tampa bene neįmanoma: jei darbo pobūdis leidžia apsiriboti tik elektroninio pašto paslaugomis, tai laisvalaikis neretai praleidžiamas kalbantis su artimaisiais ir, rodos, nuolatos gausėjančiu naujų draugų ratu.

Pastaruoju metu ypač išpopuliarėjęs socialinis tinklalapis „Facebook“, subūręs milijonus naudotojų visame pasaulyje, susidomėjusiems siūlo registruotis tikruoju vardu, pavarde, tačiau ar visi pasiūlymą priima, nesunku patikrinti: toli gražu ne, besiregistruojančiųjų pseudonimais ar net neaiškiais raidžių kratiniais ganėtinai daug. Bet, rodos, net ir šis variantas visgi yra patrauklesnis už trečią būdą: neretai atsiranda kelios vieno ir to paties asmens anketos. Niekai? Juokinga? O gal labai rimta problema?

Veikiausiai kiekvienam yra tekę matyti dvi ar daugiau to paties asmens anketas tame pačiame socialiniame tinkle (ypač žinomesnių asmenų). Kažkuri sufalsifikuota? O gal abi? Žinoma, neverta kreipti dėmesio: nepažįsti – nesidomi, bet ar tikrai abejingumas - geriausia išeitis? Anketų falsifikavimas gali būti ne tik paauglių saviraiškos forma. Socialinius tinklalapius išnaudoja ir asmens įvaizdžio internetinėje erdvėje formuotojai.

Internetinio įvaizdžio formuotojai – asmenys, kurie turi žinių, kaip redaguoti interneto platybėse sklandančią informaciją, kokiomis priemonėmis valdyti su asmeniu susijusių žinių sklaidą, ką trinti, o ką paviešinti, ir kaip... susikurti norimo asmens anketą bei su ja elgtis savo nuožiūra.

Socialinis tinklas „Facebook“ Lietuvą „apraizgęs“ užtektinai – virš 600 tūkst. vartotojų. Tarp jų – nuo kaimo mokyklų pradinukų iki Lietuvos politikų. Tinkle „sklandančios“ žinomų asmenų anketos – vaiduokliai jau nebėra naujiena: akylesni pastebi ir ignoruoja sufalsifikuotas (na, neįtikinama, kad, tarkime,  LR Seimo narys turėtų kelis tūkstančius virtualių draugų, kurių dauguma – nepilnamečiai), o patiklesnieji, ypač nepilnamečiai, pastebėję žinomų asmenų pavardes, suskumba saistytis su jais virtualiais ryšiais.

Tarsi netyčia, tarsi patyliukais, o kartais ir drąsiais pareiškimais prabylama iš anketų – vaiduoklių. Tad socialiniuose tinkluose stebint būtent įtartinąsias anketas galima pastebėti dvejopą anketas valdančiųjų elgesį: betiksliai rašinėjimai (veikiausiai, nepilnamečių elgesio išraiška) arba tikslingos informacijos skleidimas – savo vertybių deklaravimas (arba egoizmo demonstravimas), pagalbos siūlymas (arba priešiškumas norintiems bendrauti), kvietimai skleisti tam tikras naujienas ir net siūlymai bendravimą perkelti į realybę.

Tai dar kartą įrodo, kad socialiniai tinklai kiekvieno naudojami savitais tikslais ir jie – ne visada teisingi ar teisėti. Ar dėl to verta virtualų bendravimą ignoruoti? Turbūt ne, tačiau akylas sekimas, kas, kaip ir kodėl bendrauja, nepakenks nė vienam virtualiu bendravimu besižavinčiam.