Internetinės žiniasklaidos tigrai ir kačiukai mėgsta konstruktyviai perteikti žinias. Gal tiksliau ne žinias, o informaciją. Gal ir ne informaciją, o apkalbas. Arba tiesiog kūrybą. Šiam tikslui lengviausiai jiems sekasi kurti geriausiųjų, madingiausiųjų, naujausiųjų, įspūdingiausiųjų sąrašus arba kitaip – „topus“.

Pažiūrėkime, ką „topų“ dėka buvo galima sužinoti per pastarąsias savaites: pamatyti 12 keisčiausių moteriškų apatinių ir 7 keisčiausias nuotraukas internete, sužinoti 12 faktų apie krūtis, kurių, kaip tikina sąrašo kūrėjai, iki šiol dar nežinojote, paskaityti apie 39 kvailiausius pasaulio išradimus, sužinoti 10 labiausiai siaubą keliančių vietų ir net 8 neužterštus paplūdimius.

Gali pasijausti vaikščiojančia enciklopedija po tokios informacijos dozės. Tikrai tikrai! Žiniasklaida pateikia – žiniasklaida žino. Dabar žino ir skaitytojai. Lieka tik vienas nežinomasis – kodėl, pavyzdžiui, keisčiausių moteriškų apatinių sąraše sudoku apatiniai yra žemesnėje pozicijoje už, tarkime, plaukuotus apatinius? Juk norisi tokias konstruktyvias žinias suvokti ir logiškai... Ar suvokti jų nereikia? Ai, nereikia? Tuomet viskas gerai!

Šioje situacijoje svarbiausia, kad ir vilkai sotūs, ir avelės sveikos – skaitytojai „topus“ mėgsta. Jaunesnieji tik juos ir skaito. O kokie apsiskaitę jaučiasi! Šalin nesuprantamai ilgus tekstus su  „kilometriniais" sakiniais! Daugiau „topų“!

Gerų idėjų negaila, todėl štai kelios „topams“, kad internetinės žiniasklaidos kačiukai neišsisemtų galutinai:

- sudarinėti sąrašus vertėtų orientuojantis į Lietuvą ir lietuvaičius; keisčiausių apatinių „topui“ skaitomumu nenusileistų, pavyzdžiui, „Baisiausių lietuvaičių top 17” arba „Skaniausių kebabų Vilniuje top 21”;

- ...tačiau, sudarinėjant sąrašus, svarbu atkreipti dėmesį, kad jie nebūtų labai ilgi, todėl, pavyzdžiui, iš „Skaniausių kebabų Vilniuje top 21” galima sukurti du „topus“: „Skaniausių kebabų Vilniuje top 10” ir „Neskaniausių kebabų Vilniuje top 11”. Du „topai“, du įrašai – nauda dviguba;

- kad kitos redakcijos nepradėtų juoktis dėl  „bulvariškėjimo", galima bandyti „laužti topus“ politikos, socialinių reikalų ar net sveikatos klausimais. Pavyzdžiui, „Sveikiausių LR Seimo narių top 5” arba „Taisyklingiausiai kalbančiųjų LR Seimo narių top 11”;

- kadangi internetinei žiniasklaidai įprasta šiek tiek manipuliuoti teksto forma, verta pabandyti įprastus tekstus peteikti „topų“ forma: paskutinė pastraipa – žemiausia „topo“ vieta, pirma, kurioje pagrindinė informacija – pirmoje pozicijoje! Juk ko tik nepadarysi dėl skaitomumo...

Ir turbūt vienas iš svarbiausių sudedamųjų „topų“ dalių – jų autorystė. Šiukštu nepasirašinėkite „topų“ savo vardu! Kitaip tariant, kam kišti savo vardą į purviną balutę. Garo nuleidimui geriausiai tinka rekadcijos įvardijimas.